Apie aptariamą laiką Romuvos šventovės apylinkės prie Dubysos buvo gausiai apgyvendintos ir turtingos. Teodoras Narbutas, remdamasis jam gerai pažįstamos vietovės apžiūra ir topografiniais pokyčiais, manė Romuvą buvus taisyklingo trikampio pavidalo saloje tarp Nemuno ir išsišakojusios Dubysos vagos prie Seredžiaus.
Teodoras Narbutas, remdamasis jam gerai pažįstamos vietovės apžiūra ir topografiniais pokyčiais, manė Romuvą buvus taisyklingo trikampio pavidalo saloje tarp Nemuno ir išsišakojusios Dubysos vagos prie Seredžiaus.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Išžvalgęs vietovę, \ngerai man pažįstamą, ir pasidomėjęs ankstesne jos padė\ntimi, atsižvelgdamas į topografinius pokyčius, turėčiau\n1 Pirmajame šio veikalo tome (p. 207), kur kalbama apie Lie\ntuvos Romuvos sunaikinimą, per klaidą išspausdinti 1291 metai vie\nloje 1294 metų. Gavę reikšmingą straipsnį apie stabus, pasirodžius \nanam tomui, įdedame XVII priedą, kad papildytume duomenis.\n2 Dusburgiečio reziumuotojas nurodo: vilią divitiis pieną (dva\nras, kupinas gėrybių). Tą patį rašo Jarošinas (D. 252)* ir kt:.\n\nmanyti Romuvą buvus taisyklingo trikampio pavidalo \nsaloje, iš vienos pusės skalaujamoje Nemuno, o iš kitų \npusių — anuomet išsišakojusios, gilios Dubysos vagos ten, \nkur ant nedidelės kalvelės dunkso Seredžiaus dvaro rū\nmai