Apie aptariamą laiką Romuvos šventovės apylinkės prie Dubysos buvo gausiai apgyvendintos ir turtingos. Teodoras Narbutas, remdamasis jam gerai pažįstamos vietovės apžiūra ir topografiniais pokyčiais, manė Romuvą buvus taisyklingo trikampio pavidalo saloje tarp Nemuno ir išsišakojusios Dubysos vagos prie Seredžiaus.
Teodoras Narbutas, remdamasis jam gerai pažįstamos vietovės apžiūra ir topografiniais pokyčiais, manė Romuvą buvus taisyklingo trikampio pavidalo saloje tarp Nemuno ir išsišakojusios Dubysos vagos prie Seredžiaus.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Išžvalgęs vietovę, gerai man pažįstamą, ir pasidomėjęs ankstesne jos padėtimi, atsižvelgdamas į topografinius pokyčius, turėčiau 1 Pirmajame šio veikalo tome (p. 207), kur kalbama apie Lietuvos Romuvos sunaikinimą, per klaidą išspausdinti 1291 metai vieloje 1294 metų. Gavę reikšmingą straipsnį apie stabus, pasirodžius anam tomui, įdedame XVII priedą, kad papildytume duomenis. 2 Dusburgiečio reziumuotojas nurodo: vilią divitiis pieną (dvaras, kupinas gėrybių). Tą patį rašo Jarošinas (D. 252)* ir kt:. manyti Romuvą buvus taisyklingo trikampio pavidalo saloje, iš vienos pusės skalaujamoje Nemuno, o iš kitų pusių — anuomet išsišakojusios, gilios Dubysos vagos ten, kur ant nedidelės kalvelės dunkso Seredžiaus dvaro rūmai