Ptolomais

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Jau metuose 1190 viešpats saracėnų, vardu Saladinas, atėmė krikščionims apent Jeruzolimą, tuo tarpu ciesorius teutonų Fridrichas, Rudbarzdžiu va­ dinamas, visų vyriausias karvedys krikščionų, Že­ mėj Šventoj esančių, keliaudamas tenai pakelėj maudydamos nuskendo, o kariaunoj, gaspadi jaučio j Antiochijos mieste, rados antkrytis ir marai, kurią sūnus ciesoriaus nabaštiko, taip pat Fridrichas, no­ rėdamas gelbėti, buvo išsikėlęs į girias ir kalnus, bet tas nieko nemačijo — svietas mirė it lapas kri­ to. Ptolomais pilėj, šiandien Akrą vadinamoj, su ka­ riauna krikščionų tas pats kas Antiochijoj nutiko. Tuo tarpu reikėjo krikščionims nuo saracėnų turė- tis ir tuointimpos grumiantis daug svieto, užvis pa­ žeistųjų, gaišo1*.