2002 m. lapkritį Prahoje Lietuva ir dar šešios NATO kandidatės pakviestos pradėti derybas dėl narystės NATO.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 259
2002 m. lapkritį Prahoje septynios NATO kandidatės – Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija – pakviestos pradėti derybas su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija dėl narystės. Postūmį įstoti į NATO ypač sustiprino lapkričio 23 dieną JAV prezidento Džordžo Bušo (George Bush) Vilniuje pasakyti istoriniai žodžiai: „Mūsų sąjunga pasiryžusi ginti savo nares.
Į Lietuvą išsiųstai imperatoriaus delegacijai vadovavo Prahos arkivyskupas Ernestas.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 105
Abu kunigaikščiai pasiuntė pas imperatorių į Niurnbergą vieną savo šeimos narį (greičiausiai Kęstučio sūnų Patriką), kuris įtikino imperatorių, kad Lietuva tikrai krikštysis. Tada imperatorius išsiuntė į Lietuvą savo delegaciją, Prahos arkivyskupo Ernesto vadovaujamą. Ji turėjo baigti derybas dėl krikšto.
Prancūzai priėmė kvietimą į dvikovą ir pasirinko Prahą kautynių vieta.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 142
Tos niautynės pagaliau baigėsi prancūzų iškvietimu kautis, jiems lenkai paaiškino, kad jeigu esą tikri riteriai ir norį parodyti narsą, nustatytas jų skaičius tepasirenka tam vietą. Prancūzai priėmė tą kvietimą į dvikovą: Prahą - kautynių vieta, o imperatorių Vaclovą abiejų tautų teisėju pasirinkę32. Taip įvairioms kautynėms ir ginčams besitęsiant praėjo penkios sunkios apsupties savaitės lenkų įgulai Aukštutinėje pilyje33.
Karalienė Jadvyga Prahoje įkūrė lietuvių kolegiją ir paskyrė jai gausių lėšų.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 358
Mat valdovė ypač mylėjo lietuvius ir visada jais rūpinosi, stengėsi, kad šio krašto jaunuomenė eitų M irus karalienei Jadvisokius mokslus. Kol Krokuv y g a i voje dar nebuvo akademijos, ji tuo tikslu įkūrė Čekijos Prahoje lietuvių kolegiją ir jai paskyrė gausių lėšų. Karalius, patyręs pralaimėjimą kovos lauke ir prislėgtas asmeninio sielvarto, skaudžiai liūdėjo ir dėl kito namų negando.
Pirmasis žinomas aisčių apaštalas buvo Prahos vyskupas šv.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 53
Pirmasis žinomas aisčių apaštalas buvo Prahos vyskupas šv. _Vaitiekus,_ arba _Adalbertas._ Jis buvo aukštos kilmės čekas.
Pirmuoju „Aušros“ redaktoriumi tapo tuo metu Prahoje gyvenęs Jonas Basanavičius.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 118
rusėnai skilo į dvi tautas: ukrainiečius – pietuose ir baltarusius – šiaurėje. Iš rusėnų kultūrinės aplinkos buvo kilęs ir pirmasis Lietuvos spaustuvininkas – Polocko pirklių šeimoje gimęs Pranciškus Skorina (Franciscus Skorina, 1490–1541), Paduvos universiteto absolventas, įgijęs ten medicinos daktaro laipsnį, 1517–1519 m. Prahoje parengęs ir išspausdinęs psalmyną ir 22 Senojo Testamento knygas bendru pavadinimu „Rusėnų Biblija“.