2002 m. lapkritį Prahoje Lietuva ir dar šešios NATO kandidatės pakviestos pradėti derybas dėl narystės NATO.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 259
2002 m. lapkritį Prahoje septynios NATO kandidatės – Bul-\ngarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija – pakvies-\ntos pradėti derybas su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija dėl narystės. \nPostūmį įstoti į NATO ypač sustiprino lapkričio 23 dieną JAV prezidento \nDžordžo Bušo (George Bush) Vilniuje pasakyti istoriniai žodžiai: „Mūsų \nsąjunga pasiryžusi ginti savo nares.
Į Lietuvą išsiųstai imperatoriaus delegacijai vadovavo Prahos arkivyskupas Ernestas.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 105
Abu kunigaikš- čiai pasiuntė pas imperatorių į Niurnbergą vieną savo šeimos narį (greičiausiai Kęstučio sūnų Patriką), kuris įtikino impera- torių, kad Lietuva tikrai krikštysis. Tada imperatorius išsiuntė į Lietuvą savo delegaciją, Prahos arkivyskupo Ernesto vado- vaujamą. Ji turėjo baigti derybas dėl krikšto.
Prancūzai priėmė kvietimą į dvikovą ir pasirinko Prahą kautynių vieta.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 142
Tos niautynės pagaliau baigėsi prancūzų iškvietimu kautis, jiems lenkai paaiškino, kad jeigu esą tikri riteriai ir norį parodyti narsą, nustatytas jų skaičius tepasirenka tam vietą. Prancū zai priėmė tą kvietimą į dvikovą: Prahą - kautynių vieta, o imperatorių Vaclovą abiejų tautų teisėju pasirinkę32. Taip įvairioms kautynėms ir ginčams besitęsiant praėjo penkios sunkios apsupties savaitės lenkų įgulai Aukštuti nėje pilyje33.
Karalienė Jadvyga Prahoje įkūrė lietuvių kolegiją ir paskyrė jai gausių lėšų.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 358
Mat valdovė ypač mylėjo lietuvius ir visada jais rūpinosi, stengėsi, kad šio krašto jaunuomenė eitų M irus karalienei Jad- visokius mokslus. Kol Kroku- v y g a i voje dar nebuvo akademijos, ji tuo tikslu įkūrė Čekijos Prahoje lietuvių kolegiją ir jai paskyrė gausių lėšų. Ka ralius, patyręs pralaimėjimą kovos lauke ir prislėgtas asmeninio sielvarto, skaudžiai liūdėjo ir dėl kito namų negando.
Pirmasis žinomas aisčių apaštalas buvo Prahos vyskupas šv.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 53
Pirmasis žinomas aisčių apaštalas buvo Prahos vyskupas šv. _Vaitiekus,_ arba _Adalbertas._ Jis buvo aukštos kilmės čekas.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 118
rusėnai \nskilo į dvi tautas: ukrainiečius – pietuose ir baltarusius – šiaurėje. \nIš rusėnų kultūrinės aplinkos buvo kilęs ir pirmasis Lietuvos spaustu-\nvininkas – Polocko pirklių šeimoje gimęs Pranciškus Skorina (Franciscus \nSkorina, 1490–1541), Paduvos universiteto absolventas, įgijęs ten me-\ndicinos daktaro laipsnį, 1517–1519 m. Prahoje parengęs ir išspausdinęs \npsalmyną ir 22 Senojo Testamento knygas bendru pavadinimu „Rusėnų \nBiblija“.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Rytprūsiuose pradėjo leisti pirmąjį Didžiajai Lietuvai skirtą periodinį leidinį lietuvių kalba ir tradiciniu raidynu – mėn- raštį „Aušra“ („Auszra“). Pirmuoju redaktoriumi buvo tuomet Prahoje gyvenęs, iš Užnemunės kilęs ir Maskvoje medicinos studijas baigęs, indo- europiečių ir baltų senove bei lietuvių kultūra domėjęsis Jonas Basanavi- čius (1851–1927). Slaptai leistas ir nelegaliai platintas mėnraštis tapo naujų tautinio sąjūdžio jėgų telkimo priemone, į caro valdžią žiūrėjo iš opozicijos pozicijų, kėlė reikalavimus, kad etniniams lietuviams būtų pripažintos bent jau tokios pačios kultūrinės galimybės ir švietimo sąlygos, kokias Rusijos imperijoje turi latviai ir estai.