Polocko girios

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Tad Švitrigaila, būdamas tikras, jog ru­\nsai jam pasiduos, tyliai pa-\nU žim a V ite b s k o že-\ntraukė žinomais keliais per\npuolė Vitebską, be didelio vargo užėmė Vitebsko miestą\nir dvi pilis, šiaip sunkiai įveikiamas ne tik dėl įtvirtini­\nmų, bet ir dėl neprieinamos vietos, rusams be kovos\npasiduodant, o po to į savo rankas paėmė Oršą ir visą\nkraštą tarp Dnepro ir Dauguvos. Jogaila, neilgai tru­\nkus gavęs žinią apie tuos įvykius, ne tiek pykdamas\ndėl žemės netekimo, kiek dėl nešlovės (mat jam pra­\nnešė, kad jo vietininkas Vesna Švitrigailos įsakymu bu­\nvęs nustumtas nuo sienos ir šitaip gavęs galą), paliepė\ndėti karą prieš Vytautą. Ne-\nmę\nPolocko girias su keliais tūks­\ntančiais Livonijos karių, už-\n348\n\n## Puslapis 347\n\nVytautui tol kariauti, kol neatsiims žemės ir nesutriuš­\nkins Švitrigailos.