Polocko girios

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Tad Švitrigaila, būdamas tikras, jog rusai jam pasiduos, tyliai paU žim a V ite b s k o žetraukė žinomais keliais per puolė Vitebską, be didelio vargo užėmė Vitebsko miestą ir dvi pilis, šiaip sunkiai įveikiamas ne tik dėl įtvirtinimų, bet ir dėl neprieinamos vietos, rusams be kovos pasiduodant, o po to į savo rankas paėmė Oršą ir visą kraštą tarp Dnepro ir Dauguvos. Jogaila, neilgai trukus gavęs žinią apie tuos įvykius, ne tiek pykdamas dėl žemės netekimo, kiek dėl nešlovės (mat jam pranešė, kad jo vietininkas Vesna Švitrigailos įsakymu buvęs nustumtas nuo sienos ir šitaip gavęs galą), paliepė dėti karą prieš Vytautą. Nemę Polocko girias su keliais tūkstančiais Livonijos karių, už- 348 ## Puslapis 347 Vytautui tol kariauti, kol neatsiims žemės ir nesutriuškins Švitrigailos.