vieta

Podolės Kamenecas

4 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 4 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–5 iš 5 rodomų įrašų

t-001aukstas

Podolės Kamenecas yra istorinis Podolės miestas prie Dniestro intako Smotričės.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 217

Kalbama apie istorinį Podolės (dabar UTSR Chmelnickio sr.) \nmiestų Kanienec-Podol.sk,) prie Dnestro intako Smotričės. Įkurtas ne \nKarijotaičių, nes istoriniuose šaltiniuose minimas jau 1062 m. XIV a. \nantrojoje pusėje tikrai buvo Konstantino Karijotaičio sostinė.

t-002vidutinis

XIV a. antrojoje pusėje Podolės Kamenecas buvo Konstantino Karijotaičio sostinė.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 217

Kalbama apie istorinį Podolės (dabar UTSR Chmelnickio sr.) \nmiestų Kanienec-Podol.sk,) prie Dnestro intako Smotričės. Įkurtas ne \nKarijotaičių, nes istoriniuose šaltiniuose minimas jau 1062 m. XIV a. \nantrojoje pusėje tikrai buvo Konstantino Karijotaičio sostinė.

t-003vidutinis

Podolės Kamenecas istoriniuose šaltiniuose minimas jau 1062 m.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 217

Kalbama apie istorinį Podolės (dabar UTSR Chmelnickio sr.) \nmiestų Kanienec-Podol.sk,) prie Dnestro intako Smotričės. Įkurtas ne \nKarijotaičių, nes istoriniuose šaltiniuose minimas jau 1062 m. XIV a. \nantrojoje pusėje tikrai buvo Konstantino Karijotaičio sostinė.

t-004vidutinis

1971 m. leidimo įvade Petras Goštautas siejamas su pasakojimais apie Podolės Kameneco ir Vilniaus vaivadą.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 25

Goštautų iniciatyva XV a. vi\ndury sukurtas Trumpojo sąvado perdirbinys, papildy\ntas pasakojimais apie XIV a. Petrą Goštautą, Gedimi\nno etmoną, Podolės Kameneco ir Vilniaus vaivadą.

c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Pagal B. N. Florią kronika atsiradusi ne tik Slucko ku nigaikščių Olelkaičių, bet ir lietuvių didikų Goštautų aplinkoje dviem etapais. Goštautų iniciatyva XV a. vi dury sukurtas Trumpojo sąvado perdirbinys, papildy tas pasakojimais apie XIV a. Petrą Goštautą, Gedimi no etmoną, Podolės Kameneco ir Vilniaus vaivadą, taip pat apie Joną Goštautą, lietuvių vadą Žalgirio mūšyje, LDK kanclerį (1440—1458) ir labai nusipelniu sį jauno didžiojo kunigaikščio Kazimiero globėją bei patarėją.