Septintąjį–aštuntąjį dešimtmetį Lietuvą kirto geležinkelis Peterburgas–Varšuva.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 120
Septintąjį–aštuntąjį dešimtmeti Lietuvą perkerta geležinkelis Peterburgas–Varšuva (vėliau nutiesiama atšaka per Kauną į Karaliaučių (Kenigsbergą), linija Liepoja–Romnai.
Pirmojo pasaulinio karo metais Peterburge ir Voroneže susiformavo lietuvių centrai su laikraščių redakcijomis ir gimnazijomis.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 134
Ateities klausimų svarstymas apėmė svarbiausius lietuvių telkinius. Maždaug 300 000 karo pabėgėlių ir darbo migrantų lietuvių buvo išsisklaidę didelėje Rusijos teritorijoje, tačiau Peterburge ir Voroneže susiformavo lietuvių centrai, kuriuose buvo lietuviškų laikraščių redakcijos, gimnazijos, jaunimas ruoštas sugrįžimui į Lietuvą. Rusijos revoliucija, caro nuvertimas sudarė geresnes galimybes lietuvių veiklai, tačiau politiškai jie skilo: kai 1917 m.
1795 m. spalio 24 d. Peterburge Rusija, Austrija ir Prūsija pasirašė konvenciją dėl trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 97
Sukilimo pralaimėjimas pagreitino finalą – 1795 m. spalio 24 d. Peterburge Rusija, Austrija ir Prūsija pasirašė konvenciją dėl trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo.
1797 m. sausio 26 d. Peterburgo konvencija patvirtino trečiąjį Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimą, panaikino valstybingumo likučius ir nubrėžė sienas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 97
1797 m. sausio 26 d. Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė naują Peterburgo konvenciją, kuri patvirtino trečiąjį LLV padalijimą, panaikino jos valstybingumo likučius ir nubrėžė tikslias sienas.
Vilniaus Romos katalikų dvasinė akademija buvo perkelta į Sankt Peterburgą, o Vilniaus medicinos-chirurgijos akademija uždaryta.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 106
Po dešimt metų jų Vilniuje neliks – Dvasinė akademija bus perkelta į Sankt Peterburgą, o Medicinos-chirurgijos akademija uždaryta.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 106
Po dešimt metų jų Vilniuje neliks – Dvasinė akademija bus perkelta į Sankt Peterburgą, o Medicinos-chirurgijos akademija uždaryta. 1840 m.
1906 m. Peterburge rimtai nesvarstyta rezoliucija dėl politinės autonomijos suteikimo Lietuvai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 123
pavasarį kazokų ir kariuomenės pastangomis savo kiek pakoreguotą tvarką atkūrė. Žinoma, Peterburge niekas rimtai nesvarstė rezoliucijos dėl politinės autonomijos Lietuvai suteikimo. Lietuva po 1905-ųjų – kultūrinė kova Nors po revoliucijos Rusijoje atsirado atstovaujamosios, tiesa, ne demokratiškai renkamos, valdžios institucija – dvejų rūmų – Valstybės Tarybos ir Valstybės Dūmos – parlamentas, su kuriuo caras dalijosi įstatymų leidyba, visa vykdomoji valdžia ir konstitucinių įstatymų leidimas liko caro rankose.
Peterburge telkėsi reformų opozicija, nes Jekaterina II ten susikvietė aršiausius reformų priešininkus.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 94
Tačiau opozicijos lizdas buvo Peterburge: Jekaterina II susikvietė visus aršiausius reformų priešininkus.
XIX a. septintąjį ir aštuntąjį dešimtmečiais Lietuvą kirto geležinkelis Peterburgas-Varšuva.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 120
Septintąjį–aštuntąjį dešimtmeti Lietuvą perkerta geležinkelis Peterburgas–Varšuva (vėliau nutiesiama atšaka per Kauną į Karaliaučių (Kenigsbergą), linija Liepoja–Romnai. Devintajame dešimtmetyje nutiesiamos pirmosios telefono linijos, XX a.
Peterburge nebuvo rimtai svarstoma rezoliucija dėl politinės autonomijos suteikimo Lietuvai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 123
Žinoma, Peterburge niekas rimtai nesvarstė rezoliucijos dėl politinės autonomijos Lietuvai suteikimo.
Cituojamas jaunuolis kurį laiką dėstytojavo Peterburgo kadetų korpuse.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 6
Jaunuolis nesibaidė vyriausybinės tarnybos. Kurį laiką jis dėstytojavo Peterburgo kadetų korpuse. Tarnaudamas Rusijos kariuomenėje, 1807 m. dalyvavo Tilžės ir Austerlico kautynėse, kur buvo sužeistas.
Peterburge 1839 m. istorikas gavo Jo Didenybės Imperatoriaus dovaną, briliantinį žiedą, po „Lietuvių mitologijos“ įvertinimo.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 453
Vadinasi, sumanymas siekia daug ankstesnius laikus nei „Lietuvių mitologija“ buvo įvertinta sostinėje Peterburge. Jo Didenybės Imperatoriaus dovaną, briliantinį žiedą, istorikas gavo 1839 metais. Sis faktas galėjo tik atgaivinti seną viltįišleisti rusiškąjį variantą. Kaip galima spręsti iš mokslinės T. Narbuto korespondencijos, istorikas daugelį metų ieškojo galimybės išspausdinti šio tomo vertimą.
1795 m. Peterburge buvo pasirašyta konvencija dėl trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 194
1795 m. spalio 24 d. Peterburge Rusija, Austrija ir Prūsija pasirašė konvenciją dėl trečiojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo.
M. Valančius nuosekliai rinko ir rėmė jaunąją kunigų kartą, tarp jų – mokinius iš Peterburgo dvasinės akademijos.
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
PDF 66
M. Valančius nuosekliai rinko ir rėmė jaunąją kunigų kartą, dažniausiai savo mokinius iš Kražių gimnazijos, Vąrnių dvasinės seminarijos ar Peterburgo dvasinės akademijos laikų.
Gavęs Peterburge vyskupo šventimus ir 1850.
Motiejus Valančius. Ganytojiški laiškai
PDF 12
Gavęs Peterburge vyskupo šventimus ir 1850. IV. 9 oficialiai įžengęs į Žemaičių vyskupijos katedrą Varniuose, ganytojišką laišką galutinai baigė ir IV. 25 drauge su Pijaus IX bule pasiuntė Vilniaus cenzūros komitetui aprobuoti
„Lietuvių mitologija“ buvo įvertinta Peterburge.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 62
Vadinasi, sumanymas siekia daug ankstesnius laikus nei „Lietuvių mitologija“ buvo įvertinta sostinėje Peterburge.