1443 m. Vilniuje totorių pasiuntinių prašymu Chadži Girėjus buvo iškilmingai paskelbtas Perekopo chanu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 242
Daug jų vyko pačiame Vilniuje35, o vienas, 1464 metų, įsimintinas įstatymų, veikusių iki Lietuvos Statuto, paskelbimu visai valstybei36. Čia, Vilniuje (1443 metais), totorių pasiuntinių prašymu, caras Chadži Girėjus buvo iškilmingai paskelbtas Perekopo chanu. Čia 1448 metais su Prūsijos ordinu sudaryta37 garsi sutartis, o po dvidešimties metų (1468 metais) pats didžiojo magistro pavaduotojas Henrikas Plauenas toje Lietuvos sostinėje, kurios sienas jo pirmtakai kadaise įžūliai griovė, žemai lenkėsi prieš galingojo Kazimiero sostą38.
Perekopu vadinosi Krime atsiradusio Perekopo chanato sostinės pilis.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 198
Tuo metu totorių Auksinė Orda suskilo, ir Krime atsirado kitas — Perekopo chanatas (Perekopu vadinosi jų sostinės pilis).
Krime susikūrė Perekopo chanatas, kurio sostinės pilis buvo vadinama Perekopu.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 198
Nuo jo laikų prasidėjo Lietuvos nepasisekimai ir traukimasis atgal nuo Maskvos. Tuo metu totorių Auksinė Orda suskilo, ir Krime atsirado kitas — Perekopo chanatas (Perekopu vadinosi jų sostinės pilis). Jonas III su naujuoju chanu padarė sąjungą ir sunaikino Auksinę Ordą.
Apie 1429 m. Perekopo chanu buvo Devlei-Berdi.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 261
Perekopo (Krymo) chanu apie 1429 m. buvo Vytauto statytinis Devlei-Berdi.