Pasak Lietuvos metraščio, Velykų rytą Algirdas su savo pajėgomis pasirodė ant Pasveikinimo kalvos prie Maskvos.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 73
Ir didysis kunigaikštis Algirdas ištrau\nkė iš maišiuko kempinę bei titnagą ir, uždegęs kem\npinę, padavė pasiuntiniui, šitaip bylodamas: „Perduok \ntai valdovui ir pasakyk jam, kad mes, lietuviai, ugnies \nturime; o kadangi jis man grasina, įžengsiąs į mano \nžemę po skaistaus pavasario ir po tykios vasaros, tai \naš, jei dievas duos, būsiu pas jį per Velykas ir pabu\nčiuosiu jį raudonu kiaušiniu, per skydą ietimi, o die\nvo padedamas, atremsiu savo ietį į jo Maskvos krem\nliaus sieną, nes ne tas karys, kuris kariauja patogiu \nmetu, o tas, kuris nepatogiu kariauti metu atskleidžia \npriešininkui savo karingą nusistatymą.\"\nIr, atleidęs pasiuntinį, sušaukė visą savo lietuvių \nbei rusų kariuomenę, ir iš Vitebsko ištraukė stačiai \nį Maskvą3 . Patį Velykų rytą4 , po prisikėlimo pamal\ndų, didysis Maskvos kunigaikštis su bajorais ir su ku\nnigaikščiais išeina iš cerkvės, o didysis kunigaikštis Al\ngirdas su visomis savo pajėgomis, išskleidęs savo vė\nliavas, pasirodė ant Pasveikinimo kalvos.