Pasak Lietuvos metraščio, Velykų rytą Algirdas su savo pajėgomis pasirodė ant Pasveikinimo kalvos prie Maskvos.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 73
Ir didysis kunigaikštis Algirdas ištraukė iš maišiuko kempinę bei titnagą ir, uždegęs kempinę, padavė pasiuntiniui, šitaip bylodamas: „Perduok tai valdovui ir pasakyk jam, kad mes, lietuviai, ugnies turime; o kadangi jis man grasina, įžengsiąs į mano žemę po skaistaus pavasario ir po tykios vasaros, tai aš, jei dievas duos, būsiu pas jį per Velykas ir pabučiuosiu jį raudonu kiaušiniu, per skydą ietimi, o dievo padedamas, atremsiu savo ietį į jo Maskvos kremliaus sieną, nes ne tas karys, kuris kariauja patogiu metu, o tas, kuris nepatogiu kariauti metu atskleidžia priešininkui savo karingą nusistatymą." Ir, atleidęs pasiuntinį, sušaukė visą savo lietuvių bei rusų kariuomenę, ir iš Vitebsko ištraukė stačiai į Maskvą3 . Patį Velykų rytą4 , po prisikėlimo pamaldų, didysis Maskvos kunigaikštis su bajorais ir su kunigaikščiais išeina iš cerkvės, o didysis kunigaikštis Algirdas su visomis savo pajėgomis, išskleidęs savo vėliavas, pasirodė ant Pasveikinimo kalvos.