1413 m. Horodlės dokumentuose bendri lenkų ir lietuvių bajorų suvažiavimai buvo numatyti Liubline arba Parčeve.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.
p. 21 (PDF 13)
Bendri \nlenkų ir lietuvių bajorų suvažiavimai Liubline arba Parčeve buvo nu\nmatyti jau 1413 m. Horodlės dokumentuose.
1453 m. Kazimieras į Parčevą pakvietė lenkų ir lietuvių kilminguosius, numatydamas po du bajorus iš kiekvienos herbinės giminės.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.
p. 22 (PDF 14)
1453 m. Kazimieras į Parčevą pakvietė lenkų ir lie\ntuvių kilminguosius, iš anksto numatydamas atstovavimo principą: po \ndu bajorus iš kiekvienos herbinės giminės: das usz itczlichem \nschilde \nsidden czwene катеп, kaip praneša Ordino informatorius\n3 , 4.
1453 m. Parčevo suvažiavimas baigėsi nesėkme, nes Ordino žiniomis lietuvių atvyko labai mažai.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.
p. 23 (PDF 15)
Ir nors šis Parčevo suvažiavimas bai\ngėsi nesėkme (Ordino žiniomis, lietuvių atvyko labai mažai)\n3 9, luomi\nnio susirinkimo modelis vis labiau populiarėjo ir Lietuvoje.