1413 m. Horodlės dokumentuose bendri lenkų ir lietuvių bajorų suvažiavimai buvo numatyti Liubline arba Parčeve.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.
p. 21 (PDF 13)
Bendri lenkų ir lietuvių bajorų suvažiavimai Liubline arba Parčeve buvo numatyti jau 1413 m. Horodlės dokumentuose.
1453 m. Kazimieras į Parčevą pakvietė lenkų ir lietuvių kilminguosius, numatydamas po du bajorus iš kiekvienos herbinės giminės.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.
p. 22 (PDF 14)
1453 m. Kazimieras į Parčevą pakvietė lenkų ir lietuvių kilminguosius, iš anksto numatydamas atstovavimo principą: po du bajorus iš kiekvienos herbinės giminės: das usz itczlichem schilde sidden czwene катеп, kaip praneša Ordino informatorius 3 , 4.
1453 m. Parčevo suvažiavimas baigėsi nesėkme, nes Ordino žiniomis lietuvių atvyko labai mažai.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.
p. 23 (PDF 15)
Ir nors šis Parčevo suvažiavimas baigėsi nesėkme (Ordino žiniomis, lietuvių atvyko labai mažai) 3 9, luominio susirinkimo modelis vis labiau populiarėjo ir Lietuvoje.