Atvestas pas Ivaną, Konstan\ntinas, tironui įsakius, turėjo iškęsti neapsakomus kan\nkinimus: ne tik kojas jam it vergui surakino grandinė\nmis, bet ir rankas užlaužė už nugaros ir nelyginant\nraiščiais apliejo ištirpintu švinu. Apie šį pralaimėjimą\nAleksandras sužinojo prie Bobro upės; norėdamas su\nstabdyti priešo žygį, jis įtaisė karo stovyklą Obolcuo-\nse. Kodėl vėliau Aleksandras su kariuomene patraukė\nlink Polocko, nei kur parašyta radau, nei pats atspėti\ngalėjau.
Atvestas pas Ivaną, Konstan\ntinas, tironui įsakius, turėjo iškęsti neapsakomus kan\nkinimus: ne tik kojas jam it vergui surakino grandinė\nmis, bet ir rankas užlaužė už nugaros ir nelyginant\nraiščiais apliejo ištirpintu švinu. Apie šį pralaimėjimą\nAleksandras sužinojo prie Bobro upės; norėdamas su\nstabdyti priešo žygį, jis įtaisė karo stovyklą Obolcuo-\nse. Kodėl vėliau Aleksandras su kariuomene patraukė\nlink Polocko, nei kur parašyta radau, nei pats atspėti\ngalėjau.