Teodoras Narbutas Neromą aprašė kaip atskirai pažymėtą tikrosios Lietuvos kraštą ir jos vardą kildino iš Neries upės.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 278
Taip pat\nir Žemaitija nuo senų seniausių laikų plytėjo tarp Balti\njos jūros, Latvijos ir Stavanijos, o per vidurį tekėjo Ven\ntos upė, skalavusi lietuvių vinidų gyvenamąsias vietas.\n274\nNeroma — atskirai pažymėtas tikrosios Lietuvos kraš\ntas. Jo pavadinimas, be abejonės, kilęs iš Neries upės,\nnes ir kronikos kairiojoje šios upės pakrantėje esančią\nLietuvą, vadinamą Užneriu, laiko atskira ir vėliau apgy\nvendinta provincija1 2.
Narbutas Nerivani arba Neromani vardus siejo su sena geografijos ištrauka, kurioje jie minimi tarp Šiaurės Europos genčių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 278
Tačiau Nestoras IX amžiuje žinojo šį taip vadintą kraštą, jo gyventojus, kuriuos jis priskirdavo prie rusų variagų4. Buvo rasta geografijos ištrauka, laikoma labai sena ir saugoma Milano bibliotekoje; ji turėjo būti X amžiuje parašyta kopija5. Joje išvardijamos Siaurės Europos tautos ir jų gyvenamosios vietos. Ten tarp gen čių, laikomų slaviškomis, vokiškomis ir suomiškomis, yra Nerivani vėl Neromani; jie įsikūrė ir kitoje vietoje, vadi namoje Bruzes.
Mantvilos sūnus Erdvilas tuo žygiu visiškai iš vadavo Neromą ir Peluziją iš Rusios kunigaikščių valios.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 185
Mantvilos sūnus Erdvilas tuo žygiu visiškai iš\nvadavo Neromą ir Peluziją iš Rusios kunigaikščių valios.