Santrauka
Nors ir patogio je padėtyje, ir išsistačiusi gražioje vietoje, dviejų upių santakoje: Vilijos, arba Neries5, ir Vilnios, vėliau pavadintos surašytos klausantis jų skaldų, bei šiaurės kronikos byloja ne apie vie ną tokį žygį. 5 Žodį Vilija, jeigu jo kilmės imtume ieškoti lietuvių kalboje, galima tarti kilus nuo Wiloju [vilioju] - gundau, arba nuo Wilius [vylius] - klasta, tad tokiu atveju Vilija reikštų Vilioklė. Juk randama, kad Vilniaus kapitulai 1390 metais Vladislovo Jo gailos duotoje privilegijoje, kuria do vanojami Paneriai, Vilija yra pava dinta Vigilia: obstaculum in superiori parte nostri obstaculi, in fluvio Vigilia situati [aukštutinėje dalyje mūsų už.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Nors ir patogio je padėtyje, ir išsistačiusi gražioje vietoje, dviejų upių santakoje: Vilijos, arba Neries5, ir Vilnios, vėliau pavadintos surašytos klausantis jų skaldų, bei šiaurės kronikos byloja ne apie vie ną tokį žygį. | c-001 | |
| t-002 5 Žodį Vilija, jeigu jo kilmės imtume ieškoti lietuvių kalboje, galima tarti kilus nuo Wiloju [vilioju] - gundau, arba nuo Wilius [vylius] - klasta, tad tokiu atveju Vilija reikštų Vilioklė. | c-002 | |
| t-003 Juk randama, kad Vilniaus kapitulai 1390 metais Vladislovo Jo gailos duotoje privilegijoje, kuria do vanojami Paneriai, Vilija yra pava dinta Vigilia: obstaculum in superiori parte nostri obstaculi, in fluvio Vigilia situati [aukštutinėje dalyje mūsų už. | c-003 | |
| t-004 Upė Nerige, dažnai minima senovi niame Lietuvos kelių aprašyme, esančiame Kryžiuočių archyve, yra dabartinė Vilija. | c-004 | |
| t-005 Dar iki šiol lietuviai kaimiečiai, gyvenantys tos upės pakrantėse, žemiau Vilniaus, vadina ją Nerimi, bent jau žinau, kad taip Vilija yra vadinama kaimuose, priklausančiuose Zubiškių palivar kui ir Paneriams Trakų apskrityje. | c-005 | |
| t-006 Tad, manau, jog lietuviai seniau vadino Vilija, Neris arba Neria to dėl, kad ši upė išrausė sau gilią va gą, suformuodama aukštas smėlin gas pakrantes. | c-006 | |
| t-007 Anot jų, Gediminas, po Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi dangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių nuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. | c-007 | |
| t-008 Netgi pats Vilniaus vardas, paeinantis ne nuo didesniosios Vilijos, bet nuo mažesniosios upės, Vilnios, į aną įtekančios, rodo, kad pirmykštė gyvenvietė turėjo būti prie Vilnios, ir kad Germantas, Šventaragio slėnyje miškus lydimais vertęs, kaip ir Gediminas. | c-008 | |
| t-009 Iš žalio slėnio gilumos, ant paskutiniojo iš kal nų, supančių Vilnelės upės vagą, ir ten, kur ji įteka į Viliją, buvo iškilusi mūro tvirtovė, galingojo Gedimino pastatydin ta, saugoma aukštų sienų ir trijų bokštų. | c-009 | |
| t-010 Iš Žemutinės pilies vakarinių var tų vedė kelias per du tiltus, nutiestus per Vilnios upę ir Ving rių upokšnį, kuris šalimais su ana upe įtekėjo į Viliją. | c-010 | |
| t-011 Jo kių dabar žinomų priemiesčių tada dar nebuvo, tik vienišos trobos, Lukiškėse išsibarsčiusios šventų girių kryptimi, o ki toje pusėje, tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyk los, išsidėsčiusios palei Viliją - dabartinių Lukiškių ir Ant akalnio. | c-011 | |
| t-012 51) ap. V o i g t, V, 542, apie jį pasakoja: Entre les Francois on doit remarquer Jean le Maingre dit Bouci- — • — 120 ## Puslapis 137 Il KNYGA ciu pulkų, vedamų Vytauto, dar ir Livonijos magistras su savo pajėgomis; o kitoje Vilijos pusėje driekėsi. | c-012 | |
| t-013 25 Latopisiec Litewski, leidžiamas p. D an i 1 o v i č i a u s, 1.45 pasakoja, kad tas mūšis vykęs prie Vilijos upės: ties Horodoku, vietovėje, vadinamoje Weyiszczuszki. | c-013 | |
| t-014 Visiškai baigėsi parakas, o artėjanti žiema grėsė laivams, stovėjusiems Vilijos upėje, užkirsti kelią grįžti atgal į Prūsiją. | c-014 | |
| t-015 Nuo jų taip pat kilo gatvės ir Totorių vartų, kur slė nyje į Viliją įteka Vingrių šaltinis, pavadinimas. | c-015 | |
| t-016 Jo įsa kymu, buvo kuo rūpestingiausiai garantuojama laisva laivyba Vilija nuo Vilniaus iki Kauno ir atgal visiems Vil niaus miestiečių laivams su prekėmis, o keliantis perkėla visur atleidžiama nuo bet kokių mokesčių41. | c-016 | |
| t-017 Suteikdamas Hozijui teisę pasta tyti tiltą per Viliją, kad būtų pakeista nepatogi perkėla, kuria iki tol buvo naudojamasi, karalius leido imti tam tikrą mo kestį nuo pravažiuojančių; be to, jis nutarė visuomenės pato gumui paskirti labdaringą ir Vilniui. | c-017 | |
| t-018 23 Paveldėtojų parduodamų Svečių na mų pardavimo kopija: Vilniaus ar klininko Mykolo Grigaravičiaus 269 ## Puslapis 286 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA // TOMAS buvo nuo mokesčių atleistas Kaune esantis Vilniaus pirklių prekių sandėlis ir leista Vilijos upe. | c-018 | |
| t-019 Barboros rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies. | c-019 | |
| t-020 Sklypas, skir tas fabrikui statyti, buvo „prie Vil niaus miesto, už Vilijos upės, tarp karaliaus šunidės ir Vilniaus vaiva dos ir karaliaus kanclerio Hlebavičiaus plytinės", perduotas Paleckio žiniai, karaliaus valia, per Vilniaus gorodničių Povilą. | c-020 | |
| t-021 Jo dvaras Lukiškėse, prie Vilijos, nuo renkasi į savo sueigas Lukiškėse, Jo Didenybės Vilniaus vaivados Mika lojaus Radvilos rūmuose; nutaria (savo susirinkime 1557 m. spalio 11 d.) įspėti Vilniaus vyskupą, kaip Ga nytoją, kad pakankamai veiktų pa gal savo. | c-021 | |
| t-022 Kai mes ankstesniais metais svarstėme mūsų LDK val dinių, o ir kitų žmonių sunkumus, išlaidas ir nepatogumus, kuriuos perkėloje per Vilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto patirdavę, besikeliant per tą upę nukentėdavę jų daiktai. | c-022 | |
| t-023 Taip pat norime uždrausti ir uždraudžiame bei užginame perkėlimus, vadi namus plaustais, per tą pačią Vilijos upę, kad nė vienas iš mūsų pareigūnų ir valdinių jų naudoti negali tarp Verkių kai mo prie Vilniaus vyskupijos ir Panerių kaimo, Vilniaus baž. | c-023 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Nors ir patogio je padėtyje, ir išsistačiusi gražioje vietoje, dviejų upių santakoje: Vilijos, arba Neries5, ir Vilnios, vėliau pavadintos surašytos klausantis jų skaldų, bei šiaurės kronikos byloja ne apie vie ną tokį žygį.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vietovė, kurioje dabar dunkso Vilnius, iš Islandijos ke liautojų pasakojimų žinoma jau XII amžiuje; XIII amžiui įpu sėjus ten būta medinių namų gyvenvietės4. Nors ir patogio je padėtyje, ir išsistačiusi gražioje vietoje, dviejų upių santakoje: Vilijos, arba Neries5, ir Vilnios, vėliau pavadintos surašytos klausantis jų skaldų, bei šiaurės kronikos byloja ne apie vie ną tokį žygį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 5 Žodį Vilija, jeigu jo kilmės imtume ieškoti lietuvių kalboje, galima tarti kilus nuo Wiloju [vilioju] - gundau, arba nuo Wilius [vylius] - klasta, tad tokiu atveju Vilija reikštų Vilioklė.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Studija apie Vilniaus atsiradimą. 5 Žodį Vilija, jeigu jo kilmės imtume ieškoti lietuvių kalboje, galima tarti kilus nuo Wiloju [vilioju] - gundau, arba nuo Wilius [vylius] - klasta, tad tokiu atveju Vilija reikštų Vilioklė. Gal dėl to, kad ta nuostabi upė vi liojo ir masino prie savo krantų vie nišus, klajojančius po gūdžias girias senovės lietuvius ir jų vaidilas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Juk randama, kad Vilniaus kapitulai 1390 metais Vladislovo Jo gailos duotoje privilegijoje, kuria do vanojami Paneriai, Vilija yra pava dinta Vigilia: obstaculum in superiori parte nostri obstaculi, in fluvio Vigilia situati [aukštutinėje dalyje mūsų už.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Bet jeigu upei Vili jos vardas buvo duotas Vilniaus gy ventojų krikšto laikais, valdant Jo gailai, tai tas žodis turėtų paeiti nuo W igilja. Juk randama, kad Vilniaus kapitulai 1390 metais Vladislovo Jo gailos duotoje privilegijoje, kuria do vanojami Paneriai, Vilija yra pava dinta Vigilia: obstaculum in superiori parte nostri obstaculi, in fluvio Vigilia situati [aukštutinėje dalyje mūsų už kardos, Vigilijos upėje esančios]. Kai kurie mūsų senieji autoriai taip pat rašo - Vigilia, užuot rašę Vilija, pvz.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Upė Nerige, dažnai minima senovi niame Lietuvos kelių aprašyme, esančiame Kryžiuočių archyve, yra dabartinė Vilija.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
II. Anksčiau kitaip buvo vadinama arba turėjo ir kitą vardą - Neris, nuo to rasi, kad glū dėjo tarp iškilių kalnų arba tikriausia, kad žiūrinčiajam nuo aukštų kalnų atrodė tarsi panirusi - lietuviškai - Panerta, nuo ko ją supantys kalnai ir mūsų laikais vadinami Paneriais. Upė Nerige, dažnai minima senovi niame Lietuvos kelių aprašyme, esančiame Kryžiuočių archyve, yra dabartinė Vilija.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dar iki šiol lietuviai kaimiečiai, gyvenantys tos upės pakrantėse, žemiau Vilniaus, vadina ją Nerimi, bent jau žinau, kad taip Vilija yra vadinama kaimuose, priklausančiuose Zubiškių palivar kui ir Paneriams Trakų apskrityje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
- Dar iki šiol lietuviai kaimiečiai, gyvenantys tos upės pakrantėse, žemiau Vilniaus, vadina ją Nerimi, bent jau žinau, kad taip Vilija yra vadinama kaimuose, priklausančiuose Zubiškių palivar kui ir Paneriams Trakų apskrityje. Aukščiau Vilniaus Vilija, regis, kito vardo neturi.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tad, manau, jog lietuviai seniau vadino Vilija, Neris arba Neria to dėl, kad ši upė išrausė sau gilią va gą, suformuodama aukštas smėlin gas pakrantes.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Iš kur kilo Nehrung arba Ne- hring - vokiečių kalboje didžiulių smėlio kaupų jūrų įlankose pavadi nimas [neringa]. Prūsijos dokumen tuose dar XIII amžiuje ji vadinta Ne ria. Tad, manau, jog lietuviai seniau vadino Vilija, Neris arba Neria to dėl, kad ši upė išrausė sau gilią va gą, suformuodama aukštas smėlin gas pakrantes.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Anot jų, Gediminas, po Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi dangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių nuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
48
Puslapis 65
I KNYGA Strijkovskis savo kronikoje1 1 , o juo sekdamas ir Kojelavi čius’ Vilniaus įkūrimą priskiria pačiam Gediminui, aprašy dami įvykį, kuris galėjo būti tam vada. Anot jų, Gediminas, po Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi dangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių nuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. „Tad tenai Gedimi nas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugnia kurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, medžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpi nės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar Vilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kal nu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su ver tingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto laikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir svetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vie ną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir kunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos imperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Netgi pats Vilniaus vardas, paeinantis ne nuo didesniosios Vilijos, bet nuo mažesniosios upės, Vilnios, į aną įtekančios, rodo, kad pirmykštė gyvenvietė turėjo būti prie Vilnios, ir kad Germantas, Šventaragio slėnyje miškus lydimais vertęs, kaip ir Gediminas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Taigi ta vietovė, žinia, jei ji buvo parinkta to kiai reikšmingai paskirčiai, jau anksčiau turėjo būti užstaty ta ir gyvenama. Netgi pats Vilniaus vardas, paeinantis ne nuo didesniosios Vilijos, bet nuo mažesniosios upės, Vilnios, į aną įtekančios, rodo, kad pirmykštė gyvenvietė turėjo būti prie Vilnios, ir kad Germantas, Šventaragio slėnyje miškus lydimais vertęs, kaip ir Gediminas keliasdešimt metų vė liau ant kalno statydinęs mūro tvirtovę, iškilusią jo viršūnė je, nieko daugiau nedarę, tik artinę Vilijos link ir plėtę seno vinę Vilniaus gyvenvietę, palei Vilnios, arba Vilnelės, krantus nusidriekusią ir medinės pilies saugomą. Pagaliau visas tas aplinkinis kraštas, kuriame yra Vilnius, kaip nuo Rusios sienų netoli esantis, jau labai seniai turėjo būti apgy vendintas, ką liudija tokios tankiai gyvenamos vietovės ir pilys, pirmiausia medinės, o jau XIV amžiuje perstatytos į mūrines, kaip antai: Kernavė, Senieji ir Naujieji Trakai1 .
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Iš žalio slėnio gilumos, ant paskutiniojo iš kal nų, supančių Vilnelės upės vagą, ir ten, kur ji įteka į Viliją, buvo iškilusi mūro tvirtovė, galingojo Gedimino pastatydin ta, saugoma aukštų sienų ir trijų bokštų.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Dar niūrokas tuomet, bet visais laikais kerintis gražiu krašto vaizdžiu buvo anuometinis Vilnius, iškilęs prieš akis atvyku- siems lenkams. Iš žalio slėnio gilumos, ant paskutiniojo iš kal nų, supančių Vilnelės upės vagą, ir ten, kur ji įteka į Viliją, buvo iškilusi mūro tvirtovė, galingojo Gedimino pastatydin ta, saugoma aukštų sienų ir trijų bokštų. O pilies kalno pietų pusėje, tarp jo ir Vilnelės upės, stovėjo didžiuliai vieno gar siausių Lietuvos didikų Manvydo rūmai, o kalno papėdėje, palei Viliją, driekėsi Žemutinė pilis, vadinta Kreivąja.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Iš Žemutinės pilies vakarinių var tų vedė kelias per du tiltus, nutiestus per Vilnios upę ir Ving rių upokšnį, kuris šalimais su ana upe įtekėjo į Viliją.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Šalimais jo apvalus bokštas, iš plytų ir akmens sumūrytas, su langu, pro kurį žyniai ir pranašai skelbdavo savo pranašystes žmonėms3, o visa Kreivosios pi lies apsauginė juosta, pirmiausia apsupta aukšta ir tvirta sta tinių tvora, paskui Vilnios upės vandenų skalaujama iš vie nos pusės, o iš kitos - jos perkasos, dar Gedimino laikais iškastos, - pilį puolantiems Lietuvos priešams sudarė ne lengvai įveikiamas kliūtis4. Iš Žemutinės pilies vakarinių var tų vedė kelias per du tiltus, nutiestus per Vilnios upę ir Ving rių upokšnį, kuris šalimais su ana upe įtekėjo į Viliją. Kelias suko į šiaurės pusę, kelto per Viliją link, nuo ten, išsišakojęs į du, vedė į Kernavę, senąją Lietuvos sostinę, ir į Ukmergės pilį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jo kių dabar žinomų priemiesčių tada dar nebuvo, tik vienišos trobos, Lukiškėse išsibarsčiusios šventų girių kryptimi, o ki toje pusėje, tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyk los, išsidėsčiusios palei Viliją - dabartinių Lukiškių ir Ant akalnio.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kazimiero bažnyčia; po Aukš tutinės ir Žemutinės pilių tai buvo tarsi trečia tvirtovė. Jo kių dabar žinomų priemiesčių tada dar nebuvo, tik vienišos trobos, Lukiškėse išsibarsčiusios šventų girių kryptimi, o ki toje pusėje, tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyk los, išsidėsčiusios palei Viliją - dabartinių Lukiškių ir Ant akalnio užuomazgos7. kuris jau krikščionybės laikais atsi- tai yra esančiu ant kalno, vadiname], rado.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 51) ap. V o i g t, V, 542, apie jį pasakoja: Entre les Francois on doit remarquer Jean le Maingre dit Bouci- — • — 120 Puslapis 137 Il KNYGA ciu pulkų, vedamų Vytauto, dar ir Livonijos magistras su savo pajėgomis; o kitoje Vilijos pusėje driekėsi.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
- ap. V o i g t, V, 542, apie jį pasakoja: Entre les Francois on doit remarquer Jean le Maingre dit Bouci- — • — 120
Puslapis 137
Il KNYGA ciu pulkų, vedamų Vytauto, dar ir Livonijos magistras su savo pajėgomis; o kitoje Vilijos pusėje driekėsi Skirgailos sto vykla, prie Visevaldės pilies, netoli nuo senojo Kauno, jis, kartu su broliu Vygantu gausiai kariaunai vadovaudami, bu vo sumanę ginti perėjas25. Kad neįsiveltų į neaiškios lemties mūšį atvirame lauke, Ordino didysis maršalas su rinktinių riterių daliniu prasigavę per besitęsiančias į šiaurę nuo mies to girias ir brastas, staiga iš už nugaros puolė nenuovokų Skirgailą ir sudavė jam smarkų smūgį26.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 25 Latopisiec Litewski, leidžiamas p. D an i 1 o v i č i a u s, 1.45 pasakoja, kad tas mūšis vykęs prie Vilijos upės: ties Horodoku, vietovėje, vadinamoje Weyiszczuszki.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
25 Latopisiec Litewski, leidžiamas p. D a- n i 1 o v i č i a u s, 1.45 pasakoja, kad tas mūšis vykęs prie Vilijos upės: ties Horodoku, vietovėje, vadinamoje Weyiszczuszki. Tai tikriausiai dabar tiniai Vižūnai, seniau ten stovėjusi pilis, prūsų vadinta Wissewalde, ties Nerimi, arba Vilija, buvusi…
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Visiškai baigėsi parakas, o artėjanti žiema grėsė laivams, stovėjusiems Vilijos upėje, užkirsti kelią grįžti atgal į Prūsiją.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tokios atkaklios Moskoževskio gynybos aplin kybėmis, dar prisidėjus rudens darganoms, kryžiuočių ka riaunoje ėmė plisti ligos, juk stovyklavo po atviru dangumi ir buvo gerokai nusilpusi: daugybė jau buvo užmuštų ir pa imtų į nelaisvę. Visiškai baigėsi parakas, o artėjanti žiema grėsė laivams, stovėjusiems Vilijos upėje, užkirsti kelią grįžti atgal į Prūsiją. Be to, dar Skirgaila sutelkė likučius ir ėmė pul dinėti priešą iš užnugario, pasalūniškai; tad visai nusigalavę, 32 Ta dvikova neįvyko: abi pusės, nors ir buvo atvykusios sutartu laiku į Prahą, bet imperatoriaus Vaclovo di delių pastangų dėka buvo susitarta taikytis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Nuo jų taip pat kilo gatvės ir Totorių vartų, kur slė nyje į Viliją įteka Vingrių šaltinis, pavadinimas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Pirmiausia jų, regis, buvo įsikurta Lukiškėse, o gal net jie pirmieji ten statėsi namus, juk iki šiol ten stovi mečetė jų tikėjimą išpažįstančioms šeimoms. Nuo jų taip pat kilo gatvės ir Totorių vartų, kur slė nyje į Viliją įteka Vingrių šaltinis, pavadinimas. Tačiau tas kelias Lietuvos sostinės patirtas sėkmes (1398 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jo įsa kymu, buvo kuo rūpestingiausiai garantuojama laisva laivyba Vilija nuo Vilniaus iki Kauno ir atgal visiems Vil niaus miestiečių laivams su prekėmis, o keliantis perkėla visur atleidžiama nuo bet kokių mokesčių41.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
), Aleksan dras suteikė miestui laisvę laikyti vaško dirbtuvę, anuo metu vadintą Zabójnica (žudike), panaikindamas visas pri vačias, išskyrus Karališkąją, Vyskupo ir Vaivadų bei Mal mazijos ir kitų bet kokios rūšies vynų propinaciją40. Jo įsa kymu, buvo kuo rūpestingiausiai garantuojama laisva laivyba Vilija nuo Vilniaus iki Kauno ir atgal visiems Vil niaus miestiečių laivams su prekėmis, o keliantis perkėla visur atleidžiama nuo bet kokių mokesčių41. Toks didžio jo kunigaikščio Aleksandro rūpinimasis savo sostinės gyventojų gerove buvo nutrauktas grėsmingų caro Ivano Va- siljevičiaus užmačių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Suteikdamas Hozijui teisę pasta tyti tiltą per Viliją, kad būtų pakeista nepatogi perkėla, kuria iki tol buvo naudojamasi, karalius leido imti tam tikrą mo kestį nuo pravažiuojančių; be to, jis nutarė visuomenės pato gumui paskirti labdaringą ir Vilniui.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
) Žy gimantas Senasis, garbingo žmogaus Ulriko Hozijaus, Vil niaus pilininko, patarimu, ėmėsi įgyvendinti mintį, išties vertą jo tėviško rūpinimosi tauta. Suteikdamas Hozijui teisę pasta tyti tiltą per Viliją, kad būtų pakeista nepatogi perkėla, kuria iki tol buvo naudojamasi, karalius leido imti tam tikrą mo kestį nuo pravažiuojančių; be to, jis nutarė visuomenės pato gumui paskirti labdaringą ir Vilniui labai svarbią įstaigą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 23 Paveldėtojų parduodamų Svečių na mų pardavimo kopija: Vilniaus ar klininko Mykolo Grigaravičiaus 269 Puslapis 286 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA // TOMAS buvo nuo mokesčių atleistas Kaune esantis Vilniaus pirklių prekių sandėlis ir leista Vilijos upe.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Pagaliau karaliaus raštas ponui Abramui, iž dininkui, kad laisvai leistų Vilniaus vaitui į užsienį parduoti tris gaba lus vaško po 50 akmenų], fol. 589, knyga V. Vilniaus miestiečiams, be siverčiantiems prekyba, nebuvo svetima ir prekyba su užjūriu. 1529 metais Vilniaus burmistras Jonas Markovičius jūroje buvo vokiečių sulaikytas, paskui dėl to bylinėtasi. Metryki Litezv. XI. 20 Lietuvos Metrikoje yra labai daug Žygimanto Senojo laiškų, tuo tikslu rašytų Vilniaus miestiečiams, - paci tuosime kai kuriuos: List Meszczani- nu Wileńskomu Andrejų Tyckomu [Laiškas Vilniaus miestiečiui Andre jui Tiekiui] dėl Smolensko muito ir smuklių arendavimo. Knyga 8,1.87. List Radzcy Wileńskomu Bohdanu On- kieiviczu, na wybranie jemu winnych peneźy z Korczem Bobruyjskoje i Swisłockoje do dewet let spoina [Laiš kas Vilniaus tarėjui Bohdanui Anke- vičiui, leidžiantis jam surinkti pri klausančius pinigus iš Bobruisko ir Svisločės smuklių už devynerius metus], 1. 100. Tam pačiam duotas laiškas, leidžiantis surinkti jam pri klausančią pinigų sumą 472 kapas grašių iš Oršos smuklės už 6 metus. Fol. 113 ir pan. 21 Patvirtinimas Vilniaus burmistrui Charitonui Charotičiui žeanės Mai šiagalos ir Rudaminos pav. pagal Jo Malonybės karaliaus Aleksandro jo broliui duotą privilegiją - fol. 127. Dovanojimas Vilniaus miestiečiui Andrejui Mikolajevičiui 3 tarnybų Rudaminos valsčiuje amžinai. Kny ga VIII, fol. 125 ir daug kitų panašių dovanojimų Metrikoje galima rasti. 22 Metrikoje: V knyga, lap. 640: Spisa nie Kupców Moskowskich Kotorye u Wilny za Parkanom meszkajut [Sąra šas Maskvos pirklių, gyvenančių už Vilniaus miesto sienos]. 23 Paveldėtojų parduodamų Svečių na mų pardavimo kopija: Vilniaus ar klininko Mykolo Grigaravičiaus 269
Puslapis 286
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA // TOMAS buvo nuo mokesčių atleistas Kaune esantis Vilniaus pirklių prekių sandėlis ir leista Vilijos upe laisvai plaukioti jų lai vams, vadinamoms vytinėms.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Barboros rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
272
Puslapis 289
IV KNYGA Pakerėtas gražiosios Barboros Radvilaitės, Vilniaus kaš teliono Jurgio dukters, ir Goštauto, Trakų vaivados, naš lės, žavesio, dar stipriau prie jos prisirišo, kai greta grožio atrado kuklumą ir sulaukė prielankumo. Barboros rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies. Ten visas laisvesnes akimirkas Augustas praleisdavo šalia Barboros, kol pagaliau su ja susituokė30.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Sklypas, skir tas fabrikui statyti, buvo „prie Vil niaus miesto, už Vilijos upės, tarp karaliaus šunidės ir Vilniaus vaiva dos ir karaliaus kanclerio Hlebavičiaus plytinės”, perduotas Paleckio žiniai, karaliaus valia, per Vilniaus gorodničių Povilą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Trys į Vilnių pakviesti lenkų tapytojai: Martynas Ostrovskis, Vai tiekus Chelminskis iš Inovroclavo ir Stanislovas Ratka iš Poz nanės, o du architektai ir raižytojai - Jonas Marija ir Jonas 34 Privilegija, duota Paleckiui steigti šią liejyklą, yra rašyta slavų kalba, su lo tynišku karaliaus ir rusišku raštinin ko Valerijono parašu, su prikabintu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės antspaudu. Duota 1547 metų gegu žės 22 dieną, 5 indikte. Sklypas, skir tas fabrikui statyti, buvo „prie Vil niaus miesto, už Vilijos upės, tarp karaliaus šunidės ir Vilniaus vaiva dos ir karaliaus kanclerio Hlebavi- čiaus plytinės”, perduotas Paleckio žiniai, karaliaus valia, per Vilniaus gorodničių Povilą Giedraitį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jo dvaras Lukiškėse, prie Vilijos, nuo renkasi į savo sueigas Lukiškėse, Jo Didenybės Vilniaus vaivados Mika lojaus Radvilos rūmuose; nutaria (savo susirinkime 1557 m. spalio 11 d.) įspėti Vilniaus vyskupą, kaip Ga nytoją, kad pakankamai veiktų pa gal savo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Nors Viklifo sekėjas buvo ekskomuni kuotas ir priverstas palikti miestą, bet Martyno Liuterio ir Cvinglio mokslas, kur kas giliau įsišaknijęs Vilniuje, buvo stipriai palaikomas Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos, vadinamo Juoduoju. Jo dvaras Lukiškėse, prie Vilijos, nuo renkasi į savo sueigas Lukiškėse, Jo Didenybės Vilniaus vaivados Mika lojaus Radvilos rūmuose; nutaria (savo susirinkime 1557 m. spalio 11 d.) įspėti Vilniaus vyskupą, kaip Ga nytoją, kad pakankamai veiktų pa gal savo pareigas, rašytų karaliui, kad būtų išvengta pikto ir kad viso se viešose pamaldose įsakytų mels tis už Bažnyčios vienybę ir po visą dieceziją būtų rengiamos procesijos su litanijomis”. 43 Žr. V priedą. 44 Kojalowicz Histor. Lithu., Pars II, Lib. VIII, p. 428. Rostowski Lithu. Hist. Soc. Jesu, Pars I, p. 5. 45 Bohusz Summaryusz Aktów Kapi tuły Wileń, MSS., p. 5 pasakoja, kad „kapitula, gavusi žinių apie kažko kias naujas sektas: Liuterio, Cvinglio ir naujosios krikščionybės, kad jie 283
Puslapis 300
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS 1556 metų tapo visų reformos šalininkų prieglobsčiu ir mo kykla.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kai mes ankstesniais metais svarstėme mūsų LDK val dinių, o ir kitų žmonių sunkumus, išlaidas ir nepatogumus, kuriuos perkėloje per Vilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto patirdavę, besikeliant per tą upę nukentėdavę jų daiktai.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Šiuo raštu skelbiame visiems bendrai ir kiekvienam atskirai, tiek dabar esantiems, tiek ateityje būsiantiems, kuriuos žinia apie jį pa sieks. Kai mes ankstesniais metais svarstėme mūsų LDK val dinių, o ir kitų žmonių sunkumus, išlaidas ir nepatogumus, kuriuos perkėloje per Vilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto patirdavę, besikeliant per tą upę nukentėdavę jų daiktai. Ap mąstydami, kaip mūsų pavaldiniai galėtų išvengti šių nepa togumų, sumanėme per tą upę pastatydinti tvirtą tiltą, dėl ko mus anksčiau ragino ir garbingasis Ulrikas Hozijus, mūsų Vii- ----• ---- 386
Puslapis 403
IV KNYGA niaus pilies viršininkas, todėl mes nusprendėme, kad tai rei kalingas dalykas, ir trokšdami tai įgyvendinti, gerai pažin dami ir deramai įvertindami šio garbingo Ulriko Hozijaus dorumą ir sąžiningumą, pavedėme jam, kad jis tą tiltą per Vilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto nutiestų ir pastatytų, kiek įmanoma, ir kaip jam atrodytų, kuo tvirtesnį savo lėšo mis ir išlaidomis pagal žemiau aprašytas sąlygas ir taisykles, būtent: kad pastačius ir atidarius žadėtąjį tiltą, per kurį va žiuojantys žmonės patogiai ten ir atgal galėtų vykti, tam pa čiam Ulrikui Hozijui, mūsų įstatymu ir leidimu, leista laisvai ir teisėtai rinkti ir reikalauti muitų arba mokestį nuo praeivių žemiau aprašytu būdu, tai yra, nuo vieno vežimo malkų ar šiaudų, šieno ir bet kokios rūšies javų, kaip ir kitų produktų, kuriuos kas nors vežtų parduoti vienu arkliu - denaras arba obolas; nuo vieno saiko arba statinės druskos - vienas obo- las, nuo vieno prikrauto prekių vežimo, traukiamo arklio, - 3 denarai arba obolai; nuo vieno dvikinkio briko, prikrauto prekių, - penki denarai arba obolai; nuo kiekvieno jaučio ir karvės, kaip ir nuo viso to, kas už upės būtų vedamas ar varomas parduoti, - vienas denaras arba obolas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Taip pat norime uždrausti ir uždraudžiame bei užginame perkėlimus, vadi namus plaustais, per tą pačią Vilijos upę, kad nė vienas iš mūsų pareigūnų ir valdinių jų naudoti negali tarp Verkių kai mo prie Vilniaus vyskupijos ir Panerių kaimo, Vilniaus baž.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Nederėtų, be to, atsižvelgiant į šį mūsų draudimą ir užgynimą, niekam iš mūsų valdinių per tą pačią upę kitose vietose statyti mažų tiltelių, vadinamų jazais, pradedant nuo mūsų Nemenčinės dvaro iki minėto mūsų Kernavės miestelio, pagal mūsų nuo žiūrą atimant turtą ir kitas bausmes skiriant. Taip pat norime uždrausti ir uždraudžiame bei užginame perkėlimus, vadi namus plaustais, per tą pačią Vilijos upę, kad nė vienas iš mūsų pareigūnų ir valdinių jų naudoti negali tarp Verkių kai mo prie Vilniaus vyskupijos ir Panerių kaimo, Vilniaus baž nyčios kapitulai priklausančių, aukštyn nęi žemyn dėl paken kimo tam pačiam mūsų nustatytam muitui, su bausmėmis, aukščiau mūsų nurodytomis. O kadangi mes, kaip anksčiau tvirtinome, skatinami gailesčio mūsų pavaldiniams, minėtą tiltą pastatyti ir nutiesti įsakėme, taipgi ir jo muitą, arba mo kestį, skirtą jam taisyti bei neturtingų ligotų žmonių naudai jau seniai mintyse paskyrėme.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |