Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
5 teiginiai5 įrašai0 ryšių
Vikipedijos įžanga
Naujapilis – viensėdis Širvintų rajono savivaldybėje, prie šiaurinės Širvintų miesto ribos, prie kelio 4301 Širvintos–Šešuoliai–Miegučiai . Stovi Naujapilio koplyčia.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Naujapilis – senovinė Lietuvos pilis, kurią Teodoras Narbutas sieja su prie Liškiavos esančiu kalnu. Pasak jo, ši vieta istoriniuose šaltiniuose vadinta rusišku Lietuvos Naugarduko ir lietuvišku Naujapilio, arba Nauenpille, vardu. 1380–1381 m. vykusių susirėmimų metu Naujapilį paėmė kariuomenės dalis, kartu paimdama 3000 žmonių. Šis epizodas išryškina pilies vaidmenį kariniuose konfliktuose ir jos reikšmę to meto karo veiksmuose. Po trijų dienų kryžiuočiai pilį padegė ir atsitraukė, tačiau pakeliui užklupo lietuvių kariuomenės būrį, kuris, tikėtina, buvo prasiveržęs iš Naujapilio.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Aplinka |
|
|
|
| Fiziniai bruožai |
|
|
|
| Infrastruktūra |
|
|
|
Patikrinti teiginiai
Per 1380-1381 m. susirėmimus kariuomenės dalis paėmė Naujapilį su 3000 žmonių.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Pav., Ragainės komtūras vienu puolimu išsivedė 100 žmonių nelaisvėn. Kita kariuomenės dalis paėmė Naujapilį su 3000 žmonių. Tuose kruvinuose 1380—81 metų susirėmimuose Kęstutis neteko per 4000 žmonių.
Likusieji, regėda mi netversią, palikini iras ir plėnis savo namų rūs tiems kraugeriams išsidangino į Lietuvą ir Naujapilio apygardose apsigyveno.
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Todėl tą patį rudenį su stipresne kariauna įėjęs antrą sykį pertraukė, ugnia ir karda naikindamas visa tą, ką begalėjo kame antštikti, gyventojus augusiuosius iškirto, o vaikus į vergus išvarė. Likusieji, regėdami netversią, palikini iras ir plėnis savo namų rūstiems kraugeriams išsidangino į Lietuvą ir Naujapilio apygardose apsigyveno. Tuo tarpu lietuviai vokyčiams, Kulmijoj gyvenantiems, rūstą dieną darė.
1381 m. kryžiuočiai priartėjo prie Naujapilio Vaiguvos paviete, o vasario 14 d. jo įgula pasidavė.
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Vėliau dar didesnio žygio buvo imtasi: maršalka Kūnas Hatenšteinas ir didysis komtūras Ridigeris Elneris, ordino riterių ir svetimšalių atėjūnų nemažo pulko lydimi, tarp kurių buvo daug įžymių asmenų, būtent Badeno markgrafas, gausios kariaunos priekyje įsibrovė į Vaiguvos pavietą ir naktį su priešakiniais kavalerijos būriais priartėjo prie Naujapilio. Tvirtovės įgula jiems pasipriešino, bet, patyrusi nuostolių, buvo priversta pasislėpti pilies viduje. Kitą, 1381 metų vasario 14 dieną, atžygiavo kariuomenė su sunkiomis ugniasvaidėmis patrankomis. Vygandas teigia, kad kryžiuočiai iki tol nebuvo jų naudoję. Išgąstis dėl tų griausmus ir perkūnus svaidančių mašinų padarė tai, kad trijų tūkstančių pilies karių įgula pasidavė kartu su žmonomis ir vaikais, prisiekusi tarnauti ordinui ir priimti krikštą1.
Po trijų dienų kryžiuočiai padegė Naujapilį, atsitraukė ir užklupo iš pilies galėjusį prasiveržti lietuvių kariuomenės būrį.
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Trečią dieną, padegę Naujapilį, kryžiuočiai atsitraukė, tačiau nusivijo kažkokį lietuvių kariuomenės būrį, tikriausiai sugebėjusį prasiveržti iš pilies.
Teodoras Narbutas, lygindamas vietos ir istorijos duomenis, teigia, kad prie Liškiavos esantis kalnas buvo senovinė pilis, vadinta rusišku Lietuvos Naugarduko ir lietuvišku Naujapilio, arba Nauenpille, vardu.
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Sis vietos ir istorijos duomenų palyginimas įtikina, kad prie Liškiavos esantis kalnas ir buvo toji garsi Lietuvos istorijoje senovinė pilis, kurią žinome rusišku Lietuvos Naugarduko, arba lietuvišku Naujapilio - Nauenpille - vardu.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.