Lietuviai puolė kryžiuočių kontroliuojamas Viznos apylinkes prie Narevo, kai Livonijos magistras buvo prie Vilniaus.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 55
Kai Livonijos magistras buvo\nprie Vilniaus, lietuviai puolė jo valdose Duobelės pilį, sudegino\npapilį, sunaikino apylinkes, o pietvakariuose - atakavo kryžiuočių\ntuo metu kontroliuojamos Viznos apylinkes prie Narevo.\n\nPodolėje, Valakijoje, ragino dalyvauti ko-\nvoje su totoriais.
Vytauto kariuomenė žygiavo tarp Narevo ir Bugo upių, o jų santakoje persikėlė per Narevą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 100
Apie birželio mėn. 15 d. žygiavo artyn prie Červinsko. Žygiavo tarp Narevo ir Bugo upių. Tų upių santakoje Vytauto kariuomenė persikėlė per Narevą ir lygiai birželio mėn. 30 d. atvyko į Čer vinską, ties kuriuo kitoje upės pusėje buvo atėję lenkai.
Lietuviai, prieš kelias dienas perkėlę grobį ir kariuomenę per Narevą, pasislėpė miško tankmėje.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 143
Tuo tarpu Lešekas Juodasis, Lenkijos valdovas, Krokuvoje teisė savo valdinius; ki lus staigiam pavojui, jis, metęs teismo reikalus, pas kubomis surinko šešių tūkstančių vyrų pulką ir patrau kė prieš lietuvius. Šie, prieš keletą dienų grobį bei kariuomenę perkėlę per Narevą, pasislėpė miško tan kynėse. Sužinojęs apie tai, Lešekas visai nusivylė.
Teodoras Narbutas sprendė, kad po 1237 m. jotvingiai traukėsi nuo Bugo ir Narevo Prūsijos bei Lietuvos sienų link.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 124
1237 metais jis ve\ndė savo būrius prieš jotvingius į Brastos apylinkes, bet\nitin dideli pavasario potvyniai ;užtvindė upių krantus, ir\njo sumanymas nebuvo įgyvendintas3.\n122\nNuo tų laikų matyti, kad jotvingiai pasitraukė nuo\nBugo—Narevo bei Prūsijos ir Lietuvos sienų link. Taip pat\nprisidėdavo prie prūsų, kai šie sukildavo prieš kryžiuo\n1 Hipatijaus ( Voluinės) metraštis (spausdintas).
Teodoro Narbuto pasakojime 1282 m. Lešeko Juodojo vadovaujami lenkai prie Narevo užklupo jotvingius ties Ostrolenka.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 134
Rusinai, kuriuos Oramas atsivedė, buvo apdovanoti1. Be to, Traidenis vakarinėje Jotvingijoje paliko visos tautos pražūties užuomazgą, nes savo užpuolimais galutinai įer zino lenkus, kurie, Lešeko Juodojo vadovaujami, 1282 me tais prie Narevo įvykdė tai, ką jotvingiams skyrė nelai minga lemtis: jie visi buvo užklupti prie garsėjusios dau geliu kraujo praliejimų Ostrolenkos. Tačiau jotvingiai paniekino nelaisvę ir leidosi visi iškapojami.
Pačiame karo įkarštyje 1520 m. gegužės 7 d. Žygimantas Senasis rašė Lietuvos kancleriui ir Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai, kad dėl kelio į Kauną uždarymo visa druska ir kitos prekės, paprastai vežamos per Kauną, pasuko Bugu ir Narevu, o Kauno muitinės.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 100
Štai per 1520-1521 m. Lenkijos ir Vokiečių ordino karą keliai per Vokiečių ordino valstybę buvo uždaryti. Pačiame karo įkarštyje 1520 m. gegužės 7 d. Žygimantas Senasis rašė Lietuvos kancleriui ir Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai, kad dėl kelio į Kauną uždarymo visa druska ir kitos prekės, paprastai vežamos per Kauną, pasuko Bugu ir Narevu, o Kauno muiti- nės sandėliai tušti.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Tai jie, klajodami tarp Mazovijos, Prūsijos ir Lietuvos net ligi Drevantos pelkių, lengvino kariaujančių su vo kiečiais lietuvių ryšius su Pamariu ir Prūsija. Tai vyko su tam tikromis pertraukomis 1242—1253 metais1. Ne viskam galime įvirtai pritaikyti tai, ką dabar pateikėme, nes turime žinių apie didelį ir galingą jotvingių žygį į Pietų Rusią, Jie tikriausiai ketino pasinaudoti ianuometi niais to krašto sunkumais: mongolai nuolat puldinėjo, o kunigaikščiai vaidijosi tarpusavyje.