Lietuviai puolė kryžiuočių kontroliuojamas Viznos apylinkes prie Narevo, kai Livonijos magistras buvo prie Vilniaus.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 55
Kai Livonijos magistras buvo prie Vilniaus, lietuviai puolė jo valdose Duobelės pilį, sudegino papilį, sunaikino apylinkes, o pietvakariuose - atakavo kryžiuočių tuo metu kontroliuojamos Viznos apylinkes prie Narevo. Podolėje, Valakijoje, ragino dalyvauti kovoje su totoriais.
Vytauto kariuomenė žygiavo tarp Narevo ir Bugo upių, o jų santakoje persikėlė per Narevą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 100
Apie birželio mėn. 15 d. žygiavo artyn prie Červinsko. Žygiavo tarp Narevo ir Bugo upių. Tų upių santakoje Vytauto kariuomenė persikėlė per Narevą ir lygiai birželio mėn. 30 d. atvyko į Červinską, ties kuriuo kitoje upės pusėje buvo atėję lenkai.
Lietuviai, prieš kelias dienas perkėlę grobį ir kariuomenę per Narevą, pasislėpė miško tankmėje.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 143
Tuo tarpu Lešekas Juodasis, Lenkijos valdovas, Krokuvoje teisė savo valdinius; kilus staigiam pavojui, jis, metęs teismo reikalus, paskubomis surinko šešių tūkstančių vyrų pulką ir patraukė prieš lietuvius. Šie, prieš keletą dienų grobį bei kariuomenę perkėlę per Narevą, pasislėpė miško tankynėse. Sužinojęs apie tai, Lešekas visai nusivylė.
Teodoras Narbutas sprendė, kad po 1237 m. jotvingiai traukėsi nuo Bugo ir Narevo Prūsijos bei Lietuvos sienų link.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 124
1237 metais jis vedė savo būrius prieš jotvingius į Brastos apylinkes, bet itin dideli pavasario potvyniai ;užtvindė upių krantus, ir jo sumanymas nebuvo įgyvendintas3. 122 Nuo tų laikų matyti, kad jotvingiai pasitraukė nuo Bugo—Narevo bei Prūsijos ir Lietuvos sienų link. Taip pat prisidėdavo prie prūsų, kai šie sukildavo prieš kryžiuo 1 Hipatijaus ( Voluinės) metraštis (spausdintas).
Teodoro Narbuto pasakojime 1282 m. Lešeko Juodojo vadovaujami lenkai prie Narevo užklupo jotvingius ties Ostrolenka.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 134
Rusinai, kuriuos Oramas atsivedė, buvo apdovanoti1. Be to, Traidenis vakarinėje Jotvingijoje paliko visos tautos pražūties užuomazgą, nes savo užpuolimais galutinai įerzino lenkus, kurie, Lešeko Juodojo vadovaujami, 1282 metais prie Narevo įvykdė tai, ką jotvingiams skyrė nelaiminga lemtis: jie visi buvo užklupti prie garsėjusios daugeliu kraujo praliejimų Ostrolenkos. Tačiau jotvingiai paniekino nelaisvę ir leidosi visi iškapojami.
Pačiame karo įkarštyje 1520 m. gegužės 7 d. Žygimantas Senasis rašė Lietuvos kancleriui ir Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai, kad dėl kelio į Kauną uždarymo visa druska ir kitos prekės, paprastai vežamos per Kauną, pasuko Bugu ir Narevu, o Kauno muitinės.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 100
Štai per 1520-1521 m. Lenkijos ir Vokiečių ordino karą keliai per Vokiečių ordino valstybę buvo uždaryti. Pačiame karo įkarštyje 1520 m. gegužės 7 d. Žygimantas Senasis rašė Lietuvos kancleriui ir Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai, kad dėl kelio į Kauną uždarymo visa druska ir kitos prekės, paprastai vežamos per Kauną, pasuko Bugu ir Narevu, o Kauno muitinės sandėliai tušti.
Prie Bugo ir Narevo susiformavo pagrindinis LDK javų ūkis, aprūpinęs grūdais pagrindinį Europos duonos uostą Gdanską.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 112
Būtent čia, prie Bugo ir Narevo, susiformuos pagrindinis LDK javų ūkis, aprūpinęs grūdais pagrindinį Europos duonos uostą – Gdanską.
1264 metais jotvingiai buvo sutriuškinti Polesėje tarp Bugo ir Narevo.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 132
Jis su didžiule kariuomene prie Zavichosto persikėlė per Vyslą įr įsiveržė į patį Polesės vidurį, kažkur tarp Bugo ir Narevo suspaudęs jotvingius, birželio 23 dieną visiškai juos sutriuškino.
Vėliau, VI amžiaus pradžioje, plačiai išplitę dešiniojoje Vyslos pakrantėje slavai, užėmę budinu kraštus (tai tei gia ponas Suroveckis1), galėjo visiškai išstumti ir ga lindus iš Nemuno vidurupio net už Narevo, o po to nuvyti juos į čia mūsų aptariamos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 266
Vėliau, VI amžiaus pradžioje, plačiai išplitę dešiniojoje Vyslos pakrantėje slavai, užėmę budinu kraštus (tai teigia ponas Suroveckis1), galėjo visiškai išstumti ir galindus iš Nemuno vidurupio net už Narevo, o po to nuvyti juos į čia mūsų aptariamos provincijos teritoriją.
Narevo upės pakrantėse buvo randama gražių gintaro egzempliorių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 149
o tais laikais itin gražių ¡gintaro egzempliorių rasta ir Narevo upės pakrantėse