t-001vidutinis
Atėjęs ant rubežiaus, paliko tenai pėsčiuosius, o su viena jočia grūdos į sritį, vadinamą Meruniškę, kurią visą į tyrą apvertęs, 18 pilių sugriovė ir jomylistas jų nu galavo; sugriejęs tenai neapseikimas gėrybes ir turtus, su didžia daugybe imtinių pagrįžo.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Mistras kryžėjų, tuo kartu laimingai sugrįžęs, skubinai sukėlė vėl karėjus ir su didesne kariauna traukė antrą atvejį į Sūdaujų kraštą. Atėjęs ant ru- bežiaus, paliko tenai pėsčiuosius, o su viena jočia grūdos į sritį, vadinamą Meruniškę, kurią visą į tyrą apvertęs, 18 pilių sugriovė ir jomylistas jų nu galavo; sugriejęs tenai neapseikimas gėrybes ir turtus, su didžia daugybe imtinių pagrįžo vėl na mo. Tuo tarpu kryžėjai visaip rengės slapta suker- šinti dar sūdaujų diduomenę, vienus paprakaudami ir masindami, kitiems gerindamies, kitiems dovenas duodami, vildamos tuomi, išnaikinę diduomenę, žmonis mulkius galėsią veikesniai nukropti ir nu vergti, kurie, norėdami tuo taipu tuointimpos te nai kariauti ir antpuoliais gyventojus žudyti, samdė šiokius tokius pergalvius ir kitus šaldras ir pačius perkrikštus, tarp kurių rados daug tokių nuokartų kaip jei šiandien, kurie tikruosius savo brolius su rišę išdavė neprieteliui; tokių samdėjų visas darbas buvo, po kelis ar kelias dešimtis pasalu giriomis prisiartinus, kaimas ir javus netikėlių lietuvių ir žemaičių deginti, žmonis mušti ir gyvulius iš ga nyklų vaginėti, kuriame knebiny juo didesniai at- siženklino, juo brangesniai algos nuo vokyčių gavo; nuo to gal lemti, kokia tenai diena buvo nelaimin gam lietuviui ir žemaičiui.