Santrauka
1255 me tais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Oto kami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281 metais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti bemaž visi Varmės miestai. 52 Tas žygis buvo paskubomis ir slap ta suruoštas, ir todėl didysis magist ras tuokart mažai teturėjo svetimša lių, juk nesigarsino po visą Europą, o slapčia iš Marienburgo išplaukė Vysla laivais, paskui jūros įlanka įplaukė į Nemuną. Viename tų laiškų, rašytame iš Marienburgo 1576 metų rugsėjo 23 dieną Vilniaus vyskupui ir Vilniaus vaivadai, Lie tuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui Radvilai, kara lius pareiškia jokio muito nenustatysiąs kitaip - tik su Sena to tarybos, prie jo.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 1255 me tais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Oto kami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281 metais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti bemaž visi Varmės miestai. | c-001 | |
| t-002 52 Tas žygis buvo paskubomis ir slap ta suruoštas, ir todėl didysis magist ras tuokart mažai teturėjo svetimša lių, juk nesigarsino po visą Europą, o slapčia iš Marienburgo išplaukė Vysla laivais, paskui jūros įlanka įplaukė į Nemuną. | c-002 | |
| t-003 Viename tų laiškų, rašytame iš Marienburgo 1576 metų rugsėjo 23 dieną Vilniaus vyskupui ir Vilniaus vaivadai, Lie tuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui Radvilai, kara lius pareiškia jokio muito nenustatysiąs kitaip - tik su Sena to tarybos, prie jo. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: 1255 me tais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Oto kami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281 metais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti bemaž visi Varmės miestai.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Teutonų ordinas, XIII amžiuje pavergęs prūsus ir prislopinęs lietuvių pa gonybę, Baltijos pakrantėse pagausino miestų ir pilių. 1255 me tais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Oto kami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281 metais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti bemaž visi Varmės miestai. Tuo pačiu keliu kaip Henrikas Paukštininkas Vokietijoje, tik amžiumi vėliau, Lenkijoje pasuko vienas galingiausių anų lai kų karalių - Boleslovas Didysis, pramintas Narsiuoju.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 52 Tas žygis buvo paskubomis ir slap ta suruoštas, ir todėl didysis magist ras tuokart mažai teturėjo svetimša lių, juk nesigarsino po visą Europą, o slapčia iš Marienburgo išplaukė Vysla laivais, paskui jūros įlanka įplaukė į Nemuną.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
9 4 . 52 Tas žygis buvo paskubomis ir slap ta suruoštas, ir todėl didysis magist ras tuokart mažai teturėjo svetimša lių, juk nesigarsino po visą Europą, o slapčia iš Marienburgo išplaukė Vysla laivais, paskui jūros įlanka įplaukė į Nemuną. Mūsų istorikai bendrais bruožais ir ne taip išsamiai apie šitai pasakoja.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Viename tų laiškų, rašytame iš Marienburgo 1576 metų rugsėjo 23 dieną Vilniaus vyskupui ir Vilniaus vaivadai, Lie tuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui Radvilai, kara lius pareiškia jokio muito nenustatysiąs kitaip - tik su Sena to tarybos, prie jo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Karalius ŽYGIMANTAS AUGUSTAS
Puslapis 344
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS VII DVIEJŲ KARALIAUS STEPONO BATORO LAIŠKŲ, RAŠYTŲ RADVILOMS, TURINYS: APIE MUITUS IR MOKESČIUS VILNIAUS PIRKLIAMS IR MIESTIEČIAMS Autentiškų karaliaus Stepono laiškų, rašytų Radviloms, rinkinyje, saugomame Radvilų archyve, Kardinalijoje, yra du laiškai, atskleidžiantys, kad vis dėlto karalius, nenoriai ir tai tik atkakliai prašomas Lietuvos senatorių ir protestuo jant Vilniaus pirkliams, laikinai juos atleido nuo naujai nu statyto muito mokesčio. Viename tų laiškų, rašytame iš Marienburgo 1576 metų rugsėjo 23 dieną Vilniaus vyskupui ir Vilniaus vaivadai, Lie tuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui Radvilai, kara lius pareiškia jokio muito nenustatysiąs kitaip - tik su Sena to tarybos, prie jo esančios ir žinančios skubiausiai tvarkytinus Respublikos reikalus, sutikimu. Tačiau sutinkąs atidėti šio muito rinkimą iki būsimo seimo, įsakęs Lietuvos iždininkui įrašyti tik į sąrašus tai, kas priklausys nuo pre kių, kad vėliau, po seimo sprendimo, būtų žinoma, ko gali ma reikalauti iš pirklių, o ko reikėtų atsisakyti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |