vieta

Liubava

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Liubavą apiplėšęs lietuvių būrys neteko penkiolikos karių ir didelės grobio dalies.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 179

Vėliau, be tvarkos kelian­\n180\n\n## Puslapis 179\n\ntis per Narevą, upės sūkuriuose žuvo didelė dalis ka­\nrių ir grobio. Ne geriau pavyko kitam lietuvių būriui,\napiplėšusiam Liubavą. Penkiasdešimt raitelių (nunioko­\nję kaimus, jie išžudė daugybę kaimiečių, kuriuos už­\nklupo beginklius), nejausdami pavojaus, vežėsi namo\ngrobį ir varėsi belaisvius; juos apsupo staiga pasiro­\ndę kryžiuočiai ir privertė atsiteisti už neapgalvotą nar­\nsumą ar godumą: neteko penkiolikos karių ir didelės\ngrobio dalies.
t-002vidutinis

1214 metais Narbutas Svavabuną vadina Liubavo žemės savininku.

Lietuvių tautos istorija, t. 3

PDF 287

1214 metais jam pavyko atversti į krikščionybę \ndvejetą įžymių prūsų didikų — vienas jų buvo vadina­\nmas Varpoda, didžiulių valsčių savininkas, tvarkęs Lan- \nzanijos žemes, kitaip sakant, jų valdytojas1, antrasis — \nLiubavo žemės savininkas — buvo vadinamas Svavabu- \nnu.