Vėliau, be tvarkos kelian\n180\n\n## Puslapis 179\n\ntis per Narevą, upės sūkuriuose žuvo didelė dalis ka\nrių ir grobio. Ne geriau pavyko kitam lietuvių būriui,\napiplėšusiam Liubavą. Penkiasdešimt raitelių (nunioko\nję kaimus, jie išžudė daugybę kaimiečių, kuriuos už\nklupo beginklius), nejausdami pavojaus, vežėsi namo\ngrobį ir varėsi belaisvius; juos apsupo staiga pasiro\ndę kryžiuočiai ir privertė atsiteisti už neapgalvotą nar\nsumą ar godumą: neteko penkiolikos karių ir didelės\ngrobio dalies.
1214 metais Narbutas Svavabuną vadina Liubavo žemės savininku.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
1214 metais jam pavyko atversti į krikščionybę \ndvejetą įžymių prūsų didikų — vienas jų buvo vadina\nmas Varpoda, didžiulių valsčių savininkas, tvarkęs Lan- \nzanijos žemes, kitaip sakant, jų valdytojas1, antrasis — \nLiubavo žemės savininkas — buvo vadinamas Svavabu- \nnu.