Vėliau, be tvarkos kelian 180 ## Puslapis 179 tis per Narevą, upės sūkuriuose žuvo didelė dalis karių ir grobio. Ne geriau pavyko kitam lietuvių būriui, apiplėšusiam Liubavą. Penkiasdešimt raitelių (nuniokoję kaimus, jie išžudė daugybę kaimiečių, kuriuos užklupo beginklius), nejausdami pavojaus, vežėsi namo grobį ir varėsi belaisvius; juos apsupo staiga pasirodę kryžiuočiai ir privertė atsiteisti už neapgalvotą narsumą ar godumą: neteko penkiolikos karių ir didelės grobio dalies.
1214 metais Narbutas Svavabuną vadina Liubavo žemės savininku.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
1214 metais jam pavyko atversti į krikščionybę dvejetą įžymių prūsų didikų — vienas jų buvo vadinamas Varpoda, didžiulių valsčių savininkas, tvarkęs Lanzanijos žemes, kitaip sakant, jų valdytojas1, antrasis — Liubavo žemės savininkas — buvo vadinamas Svavabunu.