Vieta

Lietuvos Brasta

8 teiginiai7 įrašai4 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 8 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–8 iš 8 teiginių

t-001vidutinis

1435 m. gruodžio 31 d. sudaryta Bresto taika tarp Lenkijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino atstovų.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 71

1435 m. gruodžio 31 d. sudaryta Bresto (Kujavy) taika tarp Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailaičio, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio ir Vokiečių-kryžiuočių ordino didžiojo magistro Rusdorfo, atstovaujančio Ordino žemėms Prūsijoje, Livonijoje ir Vokietijoje. Ordinas įsipareigojo niekada neremti Švitrigailos. Abi pusės įsipareigojo, kad joks valdovas, popiežius ar imperatorius neprivers šios sutarties sulaužyti.
t-002vidutinis

Remiantis S. Zabielos raportais, Lietuvos kariuomenė per Lietuvos Brastos mūšį neteko apie 300 karių.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 149

Mūšio padariniai Mūšis truko apie 8 valandas. Lietuvos kariuomenė, remiantis S. Zabielos raportais, neteko apie 300 karių.
t-003aukstas

1657 m. švedų apsiausta Lietuvos Brasta galiausiai pasidavė priešui ir buvo gerokai suniokota.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 128

Švedijos kariuomenė siaubė ir alino okupuotą 1657 m. švedų apsiaustą Lietuvos Brastą vaizduojanti Švedijos kariuomenės kartografo Eriko Dalbergo graviūra Urbs et Castellum Brestzie Litewski a S.R.M. Suecix die. Graviūra pirmą kartą publikuota 1696 m. Vokietijoje. Pirmą kartą 1656 m. švedams miesto užimti nepavyko. Po metų vykusi apsiaustis sėkmingesnė, miestas galiausia pasidavė priešui, po ko buvo gerokai suniokotas.
t-004vidutinis

Remiantis S. Zabielos raportais, prie Lietuvos Brastos Lietuvos kariuomenė neteko apie 300 karių.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 149

Mūšio padariniai Mūšis truko apie 8 valandas. Lietuvos kariuomenė, remiantis S. Zabielos raportais, neteko apie 300 karių.
t-005vidutinis

1432 m. pradžioje Švitrigaila su kryžiuočių atstovais buvo Brastoje, kai strigo lenkų ir lietuvių derybos.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 68

1432 m. pradžioje derybos tarp lenkų ir lietuvių strigo (tuo metu Jogaila stovėjo Liubline, Švitrigaila su kryžiuočių atstovais - Brastoje). Gegužės 15 d.
t-006vidutinis

Vienas paskutinių svarbių gynybos taškų liko Lietuvos Brastos miestas, prie kurio nutarta pabandyti sustabdyti Rusijos kariuomenės veržimąsi į vakarus.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 145

Po šių nesėkmių Rusija kontroliavo beveik visą LDK teritoriją. Vienas paskutinių svarbių gynybos taškų liko Lietuvos Brastos miestas, prie kurio nutarta pabandyti sustabdyti Rusijos kariuomenės veržimąsi į vakarus. Gynybą pavesta organizuoti generolui leitenantui Simonui Zabielai.
t-007vidutinis

1432 m. vasario Polubicų susitikimas vyko tarp Parčevo ir Lietuvos Brastos.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.

p. 22 (PDF 14)

Vienas žymiausių tokių susitikimų įvyko 1432 m. vasario mėnesį tarp Parčevo ir Lietuvos Brastos esančiuose Polubicuose 3 5.
t-213687vidutinis

1227 metais jotvingiai gyveno slavų Brastos kaimynystėje ir jų antpuoliai pasiekė Voluinės Vladimirą.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 122

Jotvingiai, nepaisydami iš mazoviečių ir prūsų patirtų nesėkmių, gyvendami slavų Brastos kaimynystėje, 1227 metais savo antpuolius išplėtė net iki Voluinės Vladimiro, kur buvo suimti du jotvingių vadai: Sutras Monoduničius ir Stegutas Zebrovičius.