Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
11 teiginių11 įrašų0 ryšių
Vikipedijos įžanga
Kuršo gubernija (arba Kurliandijos gubernija; rus. Курляндская губерния) – 1795–1917 m. buvęs Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas. Centras – Jelgava (Mintauja). Plotas 27 000 km². Gubernija buvo pramoninė, turėjo svarbius Liepojos ir Ventspilio uostus, žemės ūkis buvo vienas našiausių, o gyventojai vieni raštingiausių imperijoje (71 proc. 1897 m.). Priklausė Pabaltijo generalgubernatorijai.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Kuršo gubernija buvo Rusijos imperijos administracinė teritorija, susijusi su svarbiais politiniais, kariniais ir religiniais procesais. XIX amžiuje jos vakarinės dalies kontrolę sukilėliai laikė būtina tam, kad galėtų priimti iš Vakarų Europos atgabentus ginklus. Susikūrus nepriklausomai Latvijai, buvusios gubernijos siena iš pradžių tapo Lietuvos ir Latvijos siena, tačiau ji nesutapo su etnografine lietuvių riba ir kėlė nesusipratimų. Kuršo gubernijoje gyvenę katalikai priklausė Žemaičių vyskupijai, o vyskupas Motiejus Valančius rūpinosi jų religiniais poreikiais: siekė steigti daugiau bažnyčių ir parūpinti latviškos religinės literatūros. Šį darbą apsunkino išsisklaidžiusi katalikų bendruomenė, protestantiški dvarininkai ir tai, kad Liepojos bei Mintaujos gimnazijose iš pradžių nebuvo katalikų kapelionų.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Kuršo gubernijos Liepojos ir Min taujos gimnazijos vysk. M. Valančiaus ganytojavimo pra džioje katalikų kapelionų nebuvo 4.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Fiziniai bruožai |
|
| |
| Aplinka |
|
|
|
| InfrastruktūraŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
| Paskirtis |
|
|
Patikrinti teiginiai
Lietuvos Latvijos sienos nustatymas Susikūrus nepriklausomai Latvijai, iš pradžių jos ir Lietuvos siena buvo laikoma buvusios Kuršo gubernijos siena.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
**2. Lietuvos Latvijos sienos nustatymas** Susikūrus nepriklausomai Latvijai, iš pradžių jos ir Lietuvos siena buvo laikoma buvusios Kuršo gubernijos siena. Bet kadangi ji nesutapo su etnografine lietuvių siena, tai pradžioje čia pasitaikydavo nesusipratimų.
Vyskupo Motiejaus Valančiaus laikais Žemaičių vyskupijos teritorija priklausė Rusijos imperijai ir Kauno gubernijai, išskyrus Kuršo bei Žiemgalių dekanatus, priklausiusius Kuršo gubernijai.
Šaltinis: Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla
Vysk. M. Valančiaus laikais Žemaičių vyskupijos teritorija priklausė Rusijos imperijai, Kauno gubernijai (išskyrus Kuršo ir Žiemgalių dekanatus, kurie priklausė Kuršo gubernijai). Kauno gubernatorius buvo pavaldus Vilniaus generalgubernatoriui, o Kuršo gubernatorius — Rygos generalgubernatoriui.
Kuršo ir Gardino gubernijose 1804, 1807 ir 1813 m. įsakai dėl žydų iškeldinimo iš dvarų bei sodžių pradėti vykdyti tik iš dalies, o vėliau liko popieriuje.
Šaltinis: Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
1804, 1807, 1813 m. Rusijos valdžia, gindama viešpataujančios klasės interesus, išleido įsakus, įpareigojančius žydus išsikelti iš dvarų ir sodžių. Kuršo, Gardino gubernijose iš dalies tie patvarkymai pradėti vykdyti59, bet 1812 karo metu Lietuvos bajoriškajai visuomenei daug prisidėjus prie Napoleono žygio, o žydų bendruomenei gerai pasidarbavus Rusijos interesų labui, tie įsakai liko tik popieriuje.
Puzaro teigimu, vyskupas Motiejus Valančius Kuršo gubernijoje rūpinosi bažnyčių statyba ir norėjo pastatyti daugiau bažnyčių, tačiau ją apsunkino daugumos dvarininkų protestantiškumas ir nenoras finansuoti katalikų bažnyčių statybą.
Šaltinis: Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla
Vysk. M. Valančius taip pat rūpinosi bažnyčių statyba ir Kuršo gubernijoje. Čia sąlygos buvo daug sunkesnės. Kurše katalikai gyveno dideliuose plotuose išsisklaidę tarp protestantų. Todėl vyskupas norėjo ten pastatyti daugiau bažnyčių. Bet tai buvo sunku, nes dauguma dvarininkų buvo protestantai. Jie nenorėjo finansuoti katalikų bažnyčių statybos 8.
Kuršo dekanai latvių kalba turėjo išsiųsti vyskupo atsišaukimą pavaldiems kunigams, kad šie jį perskaitytų žmonėms.
Šaltinis: Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla
Tą Mūsų atsišaukimą Kuršo dekanai latvių kalba išsiuntinės pavaldiems Kunigams, kad perskaitytų žmonėms.
Sukilėliai siekė perimti Kuršo gubernijos vakarinės dalies kontrolę, kad galėtų priimti iš Vakarų Europos atgabentus ginklus.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Kitas svarbus sukilėlių uždavinys - paimti į savo rankas Kuršo gubernijos vakarinės dalies kontrolę, kad būtų užtikrintas laivo su ginklais priėmimas iš Vakarų Europos. Teofilio Lapinskio vadovaujama ekspedicija laivu turėjo atgabenti Sukilėlių pajėgos Sukilėlių galėjo būti nuo 1500 iki 2500 karių.
Kuršo gubernija priklausė Rusijos imperijos erdvei.
Šaltinis: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių
Be vadinamosios „Naujosios Rusijos" žemių prie Juodosios jūros, čia priklausė ir Kuršo, Lifliandijos ir Estliandijos gubernijos, kurių uostai (Ryga, Liepoja, Talinas) tapo imperijos „langais į Europą"
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla | — | 6 | 6 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 1 | 1 |
| Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje | — | 1 | 1 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 1 | 1 |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių | — | 1 | 1 |
| Motiejus Valančius. Ganytojiški laiškai | 2000 | 1 | 1 |