Virgoličiaus rinktinė iš Kuršėnų persikėlė į Šiaulius.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Spalio 5 d. plk. Virgoličiaus rinktinė iš Kuršėnų persikėlė į Šiaulius.
Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
4 teiginiai4 įrašai3 ryšiai
Tada Kuršėnuose įvyko paskutinis vadų pasitarimas, kur pasirodė didžiausia tarp jų nesantarvė: vieni kitiems prikaišiojo, kiekvienas norėjo vadovauti, bet nieko neveikė, tiktai paradavo ir puotavo.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Patikrinti teiginiai
Virgoličiaus rinktinė iš Kuršėnų persikėlė į Šiaulius.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Spalio 5 d. plk. Virgoličiaus rinktinė iš Kuršėnų persikėlė į Šiaulius.
1919 m. liepos 26 d. į Kuršėnus įžengė pirmieji plk. Virgoličiaus vadovaujami bermontininkai.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
1919 m. liepos 26 d. į Kuršėnus įžengė pirmieji bermontininkai, vadovaujami plk. Virgoličiaus, kur ėmė užiminėti patalpas, plėšti gyventojus ir kitaip savivaliauti.
Kuršėnuose įvyko paskutinis vadų pasitarimas, kuriame išryškėjo jų nesantarvė ir neveiklumas.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tačiau ir čia nepasisekus, nuotaika dar labiau nukrito. Tada Kuršėnuose įvyko paskutinis vadų pasitarimas, kur pasirodė didžiausia tarp jų nesantarvė: vieni kitiems prikaišiojo, kiekvienas norėjo vadovauti, bet nieko neveikė, tiktai paradavo ir puotavo. Krašto bajorija buvo labai nepatenkinta generolais.
Kuršėnuose įvyko paskutinis vadų pasitarimas, kuriame išryškėjo didelė jų nesantarvė.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tada Kuršėnuose įvyko paskutinis vadų pasitarimas, kur pasirodė didžiausia tarp jų nesantarvė: vieni kitiems prikaišiojo, kiekvienas norėjo vadovauti, bet nieko neveikė, tiktai paradavo ir puotavo.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 2 | 2 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 2 | 2 |