t-001vidutinis
Kryžių kalnas tapo kovos už tikėjimo laisvę simboliu ir buvo pramintas lietuviška Golgota.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 228
Priklausomybės dešimtmečiais ypač atsiskleidė kryžiaus, kaip stipry- bės ir vilties šaltinio, prasmė. Todėl Kryžių kalnas, esantis 12 km į šiaurę nuo Šiaulių miesto, dėl kryžių gausos tapo plačiai žinomas ne tik Lietu- voje, bet ir užsienyje, o kartu – kovos už tikėjimo laisvę simboliu. Val- džiai draudžiant statyti kryžius, nuverstus pjaustant, deginant, daužant (vien 1961 m. sunaikinti net 2 179 kalne stovėję įvairūs kryžiai), naktimis Kryžių kalne žmonės statė jų vis daugiau. Taip Kryžių kalnas (jį 1993 m. aplankė popiežius Jonas Paulius II) tapo simboliu ir pramintas lietuviška Golgota.