Šležas rašė apie Kauno pilies išgriovimą 1362 m.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 76
Suredagavęs monografiją apie Vytautą D., jis pats ten rašė du straipsnius apie Vytauto santykius su Lenkija ir apie jo kon fliktą dėl karūnacijos. Pažymėtini Šležo stambesni darbai (at spaudai) : 1) «Klaipėdos miesto istorija 1252-1466 » (MŽ, 1933); 2) «Mindaugas-Lietuvos karalius» (t. p. 1934), ir 3) «Kęstučio šeima » (t. p. 1933). Iš Kęstučio laikotarpio jis rašė dar apie Kauno pilies išgriovimą 1362 m., Kęstučio sūnaus Butauto pabėgimą (Židi nys, 1932), apie bandymus pakrikštyti Lietuvą Algirdo ir Kęstučio laikais (TK, 1932, Nr. 12).
Pirmoji Kauno pilis kronikose paminėta 1361 m. ir pastatyta Nemuno ir Neries santakoje.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 40
Grįžęs namo, jis vėl organizavo žygį iš Įsruties į Kauną, „atnešė stabmeldžiams visokių nelaimių“, bet per Kauno mūrinės pilies statyba. Pirmoji Kauno pilis kronikose paminėta 1361 m. Ji pastatyta strategiškai svarbioje vietoje - Nemuno ir Nėries santakoje.
Ordino ir talkininkų kariuomenė Nemunu laivais pasiekė Kauną ir po kovo 13-osios apgulė Kauno pilį.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 41
Kauno pilies apgula\n\nOrdino ir talkininkų kariuomenė šį kartą\nNemunu laivais, pučiant vakarų vėjui,\ntyliai aplenkdama Veliuonos ir Piešt-\n\nvės pilis, pasiekė Kauną. Išsilaipino že-\nmiau Kauno, keletą dienų statė tiltus ir\ntrečiąją dieną atžygiavo prie pilies.
Kauno pilį puolė kryžiuočių pajėgos, Livonijos ordino daliniai ir kryžininkai iš Anglijos, Italijos bei Vokietijos.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 41
Kryžiuočių pajėgos Kauno pilį puolė - Ordino magistro Vinricho iš Kniprodės, didžiojo komtūro, didžiojo maršalo, Elbingo, Christburgo, Balgos komtūrų ir kitų vadovaujamos kry- žiuočių pajėgos, Livonijos ordino daliniai, talkininkai-kryžininkai iš Anglijos, Italijos, Vokietijos. Kauno pilies apgula Ordino ir talkininkų kariuomenė šį kartą Nemunu laivais, pučiant vakarų vėjui, tyliai aplenkdama Veliuonos ir Piešt- vės pilis, pasiekė Kauną. Išsilaipino že- miau Kauno, keletą dienų statė tiltus ir trečiąją dieną atžygiavo prie pilies.
Kauno pilis buvusi dar visiškai nauja, gal net nebaigta statyti.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 36
Kauno pilis buvusi dar visiškai nauja, gal net nebaigta statyti. Ji stovėjo kairiajame Neries krante apie 600 m į šiaurės rytus nuo santakos ir apie 450 m į šiaurę nuo Nemuno vagos. Tai buvo Lie- tuvai būdingo aptvarinio tipo pilis.
Besikuriančio Kauno miesto fone tai buvo tikrai gausus žmonių susibūrimas, galėjęs daryti teigiamą įtaką pačiam miestui atsirasti.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 102
Besikuriančio Kauno miesto fone tai buvo tikrai gausus žmonių susibūrimas, galėjęs daryti teigiamą įtaką pačiam miestui atsirasti. Naujosios pilies sienos buvo statomos ant pirmosios pilies pamatų, jos buvo sto- rinamos iki 3-3,5 metro ir iškeltos aukščiau negu 10 m. Sienos storintos platinant pamatus į išorę, nes nenorėta mažinti pilies kiemo.
Pavieto centras liko Kauno pilis, joje toliau rezidavo valdovo vietininkas - seniū nas, be to, joje turėjo būti saugomos pavieto teismų knygos.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 158
Pavieto ribos buvo taip nusakytos: iš vienos pusės Nevė žio upe iki Upytės pavieto ribos; iš kitos pusės - nuo Vilkmergės ribos užgriebiant Kulvą ir Žeimius; iš trečios pusės užgriebiant Vaiguvą ir kairėje Uogintus iki Žiež- marių ribos; iš ketvirtos pusės aukštyn Nemunu, užgriebiant Balbieriškį iki pat Jo Karališkosios Malonybės girios, iki Žemaitijos ribos. Pavieto centras liko Kauno pilis, joje toliau rezidavo valdovo vietininkas - seniū nas, be to, joje turėjo būti saugomos pavieto teismų knygos. Paviete likęs seniūno teismas sprendė baudžiamąsias bylas, dabar vadinamas Kauno pilies teismu.