Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
7 teiginiai7 įrašai0 ryšių
Kauno pavietas – istorinė teritorija, kurios XV a. ribos nėra tiksliai nustatytos, tačiau apytikriai ji buvo išsidėsčiusi abiejuose Nemuno krantuose. XVII a. pavietas veikė kaip bajorų interesų ir teisinio atstovavimo erdvė: 1631 m. jo bajorų pranešimas paskatino Zigmantą Vazą kreiptis į Kauno miesto savivaldos pareigūnus dėl tvarkos bei maisto kainų. Pavieto santykiai su miestu buvo įtempti ir dėl mokesčių – 1633 m. Kaunas skundėsi, kad gėralų mokesčio rinkikas Martynas Čechavičius išgavo sprendimą skirti miestui 1 500 auksinų baudą. Ši aplinka buvo svarbi ir vietos bajorų socialinei padėčiai: Vijūkai laikyti smulkiais Kauno pavieto bajorais, neturėjusiais reikšmingų pareigų bajoriškosiose savivaldos institucijose. Su pavietu siejama ir A. Midletono karjera – nuo pilies teismo raštininko iki paseniūnio.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Skotų kilmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras A. Midletonas buvo karaliaus Stanislovo Augusto dvaro grupuotės žmogus. Jo karjerą nuo Kauno pavieto pilies teismo raštininko, Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo deputato, Kauno paseniūnio iki pasiuntinybės Hagoje sekretoriaus, vėliau - rezidento lėmė priklau symas dvaro grupuotei ir aktyvi Antano Tyzenhauzo, vėliau - Karolio Prozoro ir Pranciškaus Bukotos parama.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Fiziniai bruožai |
|
|
Patikrinti teiginiai
Kauno pavieto ribos nėra nustatytos, jas galima nusakyti tik apytikriai.
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
XV a. Kauno pavieto ribos nėra nustatytos, jas galima nusakyti tik apytikriai. Kaip atrodo, jis buvo išsidėstęs abiejuose Nemuno krantuose.
1631 m. Zigmantas Vaza rašė Kauno miesto savivaldos pareigūnams gavęs Kauno pavieto bajorų pranešimą dėl to, kad neprižiūrint tvarkos mieste ir jo teisių kilo rugių, kitokių grūdų ir maisto kainos Kaune.
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Net jei miestiečiai nesirūpindavo svečių pirklių priežiūra, jiems tekdavo išgirsti griežtą valdovo žodį, primenantį jų teises ir pareigas. 1631 m. Zigmantas Vaza rašė Kauno miesto savivaldos pareigūnams gavęs Kauno pavieto bajorų pranešimą dėl to, kad neprižiūrint tvarkos mieste ir jo teisių kilo rugių, kitokių grūdų ir maisto kainos Kaune.
Kauno miesto taryba prisidengė senatimi, ir Zigmantas Vaza pripažino juos teisiais.
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Kauno miesto taryba prisidengė senatimi, ir Zigmantas Vaza pripažino juos teisiais. Bet kitaip baigėsi 1627 m. Kauno miesto byla su kitu Kauno pavieto gėralų mokesčio nuomininku Kristupu Kulvinskiu.
1633 m. Kauno miestas skundėsi Vladislovui Vazai, kad Kauno pavieto gėralų mokesčio rinkikas Martynas Čechavi čius išgavo Kauno pavieto kaptūrinio (tarpkaralmečio) teismo sprendimą, kuriuo Kauno miestas buvęs įpareigotas sumokėti rinkikui 1 500 auksinų baudą.
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Sudėtinga buvo kita byla dėl gėralų mokesčio. 1633 m. Kauno miestas skundėsi Vladislovui Vazai, kad Kauno pavieto gėralų mokesčio rinkikas Martynas Čechavičius išgavo Kauno pavieto kaptūrinio (tarpkaralmečio) teismo sprendimą, kuriuo Kauno miestas buvęs įpareigotas sumokėti rinkikui 1 500 auksinų baudą, nes neatidavęs jam midaus matavimo indo, neleidęs imti gėralų ir sūrimo mokesčių.
Nedidelės Vijūkų žemės valdos, skurdi ginkluotė, antspaudų nenaudojimas ir pareigų pavieto bajoriškosiose savivaldos institucijose neturėjimas leidžia Vijūkus laikyti smulkiais Kauno pavieto bajorais.
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Alberto Kojalavičiaus ir jo brolių kilmė bei šeima (straipsnis, 1994 m.)
A. Midletono karjera siejama su Kauno pavietu, kur jis ėjo pilies teismo raštininko ir paseniūnio pareigas.
Šaltinis: 04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos
Skotų kilmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras A. Midletonas buvo karaliaus Stanislovo Augusto dvaro grupuotės žmogus. Jo karjerą nuo Kauno pavieto pilies teismo raštininko, Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo deputato, Kauno paseniūnio iki pasiuntinybės Hagoje sekretoriaus, vėliau - rezidento lėmė priklausymas dvaro grupuotei ir aktyvi Antano Tyzenhauzo, vėliau - Karolio Prozoro ir Pranciškaus Bukotos parama.
Nuteistajam buvo uždrausta grįžti į Kauno pavietą.
Šaltinis: 04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos
buvo uždrausta grįžti ne tik į Kauno pavietą, bet ir apskritai į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę103 *.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) | — | 4 | 4 |
| 04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos | — | 2 | 2 |
| Alberto Kojalavičiaus ir jo brolių kilmė bei šeima | — | 1 | 1 |