To negalima pasakyti apie kelią paneriu į krašto gilumą - Karmėlavą, Ukmergę, Anykščius, kuris galėjo įsilieti į Vilniaus-Rygos kelią.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Kitas kelias į Vilnių driekėsi pietiniu miesto pakraščiu ir greičiausiai buvo susijęs su muitine, veikiančia netoli prie Nemuno esančio pranciškonų vienuolyno. Abu keliai susijungdavo už miesto ribų. Šių kelių tąsos už miesto branduolio ribų buvo traukos veiksniai Kauno miesto valdose besikuriantiems priemiesčiams - jie augo prie šių kelių. To negalima pasakyti apie kelią paneriu į krašto gilumą Karmėlavą, Ukmergę, Anykščius, kuris galėjo įsilieti į Vilniaus-Rygos kelią.
Todėl vysk. M. Valančius tais metais aplankė tik Kauną, Nemakščius, Raseinius, Girkalnį ir Čekiškę 6 7. Kitais metais vizitavo tik Vilkijos ir Karmėlavos parapijas 1.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)