Per Velykas lietuviai pastatė pilį Junigedos valsčiuje ir pavadino ją Junigedos vardu.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 180-181
Apie Junigedos pilies pastatymą ir Medrabos pilies sunaikinimą Tais pačiais metais per velykas lietuviai pastatė Junigedos valsčiuje pilį533, kurią 531 Žr. D. III, 227. 532 D.— territorium Junigede, Jer — genant zu Junigêdin; valsčius ir pilis (žr. paaiškinimus D. III, 244, 1); vėliau, kitose kronikose, jau Veliuona (Zajączkowski S., Studya..., p. 38— 39). Dusburgietis, matyt, valsčiaus vardu vadinęs ir jo centrą, t. y. Veliuoną (SZM, p. 215—216, 239—241), įsikūrusį deš. Nemuno krante prie Veliuonos upelio. 533 Junigedos, Junigėdos (Veliuonos) pilis greičiausiai buvo rytiniame Veliuonos piliakalnyje, kuris vadinamas Gedimino kapu (LAA, 2, p. 179, Nr. 804). Prie pilies buvo du papiliai — ant kalno ir slėnyje (D. III, 252). Pirmajam priklausė į vakarus nuo Gedimino pavadino tuo pačiu vardu. Minėtas brolis Bertoldas, šitai sužinojęs, atžygiavo su tūkstančiu Sembos vyrų ir pabandė sutrukdyti statybai, bet nestengė, nes netikėliai stipriai priešinosi; nenorėdami, kad jų pastangos būtų visai bergždžios, jie pasuko link Medrabos pilies534, per kurią krikščionys patyrė daug bėdų, ir ją po stipraus antpuolio iki pamatų sudegino, o visus žmones išžudė ar paėmė į nelaisvę.
Brandenburgo komtūras Kunonas su didele kariuomene užpuolė Junigedos ir Pieštvės pilis ir sudegino jų papilius.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 194
Apie Junigedos ir Pieštvės papilių sudeginimą 298 metais\n\n Tuo metu, kai Prūsijos brolių kariuomenė dar tebebuvo Livonijos žemėse, brolis\nKunonas, Brandenburgo komtūras, užpuolė su didele kariuomene Junigedos bei Pieštvės\npilis ir iki pamatų sudegino jų papilius; kada jis traukė atgal, prie jo prisijungė laivu\natplaukęs vienas Ragainės brolis su būreliu ginklanešių, kurie, stoję į kovą su pilėnais,\nprivertė visą brolių kariuomenę sugrįžti į mūšį ir pradėti kovą, kurioje žuvo vienas narsus\nlietuvis, o abi šalys neteko daug karių sunkiai sužeistaisiais.
1315 m. spalio 12 d. didysis magistras Karolis naktį nuplaukė prie Junigedos pilies ir sudegino jos papilį.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 213
spalio 12\n\n Tuo tarpu brolis Karolis, didysis magistras, rūpindamasis savo žmonių gyvybe ir\nsielodamasis dėl minėtosios pilies apgulos, subūrė didelę kariuomenę, ketindamas ją\nišvaduoti. Kelyje sužinojęs, kad šie jau nutraukė apgulą, paleido kariuomenę, išskyrus\nšešis tūkstančius vyrų, su kuriais naktį nuplaukė prie Junigedos pilies ir, įsiveržęs į jos\npapilį, nukovė daug žmonių, 78 paėmė į nelaisvę, o jį sudegino ligi pamatų. Po to jie\nnuvyko į Kristmemelio pilį ir atstatė viską, ką ten lietuviai buvo sugriovę.
Per šv. Jokūbo dieną magistras Meinhardas užpuolė Junigedą ir Pieštvę ir sudegino abiejų pilių papilius.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 184-185
Apie Junigedos ir Pieštvės pilių papilių sudeginimą\n\nTais pačiais metais, švento Jokūbo apaštalo dieną (liepos 25), brolis Meinhardas,\nmagistras, kurio nei vargai nepalaužė, nei mirtis nepalauš, kuris nei žūti nebijojo, nei\ngyventi neatsižadėjo, subūrė galybę raitelių ir smarkiai užpuolė abi lietuvių pilis, būtent:\nJunigedą ir Pieštvę541; kai abi šalys patyrė nuostolių užmuštaisiais ir sužeistaisiais, jie iki\npamatų sudegino abiejų pilių papilius, nes nieko daugiau nestengė padaryti.\n\n\n\n\n 255 (248).
1291 m. apie vasario 2 d. Bertoldas Bruhavenas nusiaubė Junigedos valsčių, grobdamas ir degindamas.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 180
Apie Kolainių pilies sudeginimą ir Junigedos valsčiaus apiplėšimą 1291 viešpaties metais, apie grabnyčias (vasario 2), brolis Bertoldas Bruhavenas, Karaliaučiaus komtūras, bei daug brolių su tūkstančiu penkiais šimtais vyrų, žygiuodami pro Kolainių pilį, pamatė, kad joje nėra žmonių, ir ją sudegino. Šitai padarę, patraukė į Junigedos valsčių532, kurį nusiaubė, grobdami bei degindami; neskaitant kitų padarytų nuostolių, paėmė į nelaisvę ir nužudė septynis šimtus netikėlių. 244 (237).
1293 m. magistras žiemą užpuolė Junigedos pilį ir sudegino du jos papilius: vieną ant kalno, kitą slėnyje.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 184
Apie Junigedos pilies papilių sudeginimą 1293 viešpaties metais magistras žiemą, nesigailėdamas nei savęs, nei savo žmonių, nevengdamas nei didelių rūpesčių, nei gausių išlaidų, visados pasiryžęs aukštinti tikėjimą ir tikinčiuosius, sutelkė visą savo kariuomenę, patraukė prie Junigedos pilies ir ją smarkiai užpuolė. Daug žmonių išžudęs, pavertė pelenais du šios pilies papilius, vieną — ant kalno, kitą — slėnyje. 253 (246).
1313 m. Ragainės komtūras Verneris pasistatydino karo laivą ir su juo plaukė pulti Junigedos pilies.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 208
Apie vieną brolių karo laivą\n\n Po to brolis Verneris, Ragainės komtūras, 1313 metais pasistatydino karo laivą su\nsienomis [cum meniis] ir daug kitų laivų; kai jis nuplaukė su jais pulti Junigedos pilies,\nlaivą pagriebė smarkus vėjas ir nubloškė prie kranto. Šitai išvydę, pilėnai, pasičiupę\nginklus, užpuolė laivą, o broliai ir ginklanešiai, jame buvę, pradėjo narsiai gintis.
Po to broliai nuplaukė beveik iki Junigedos pilies.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 189
Po to broliai nuplaukė beveik iki Junigedos pilies. Kai čia laivai\nįstrigo seklumoje ir toliau neįstengė plaukti dėl mažo vandens, sugužėję netikėliai\nnukovė brolį Heinmaną, vardu Kindas, kitą brolį, vardu Listas, ir 25 vyrus. Viešpaties\npadedami, kiti paspruko.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 189
Vis dėlto lietuviai neteko 70 prityrusių\nkarių, žuvusių kovoje. Po to broliai nuplaukė beveik iki Junigedos pilies. Kai čia laivai\nįstrigo seklumoje ir toliau neįstengė plaukti dėl mažo vandens, sugužėję netikėliai\nnukovė brolį Heinmaną, vardu Kindas, kitą brolį, vardu Listas, ir 25 vyrus.
1315 m. spalio 12 d. didysis magistras Karolis įsiveržė į Junigedos papilį, paėmė 78 žmones į nelaisvę ir jį sudegino.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 213
spalio 12\n\n Tuo tarpu brolis Karolis, didysis magistras, rūpindamasis savo žmonių gyvybe ir\nsielodamasis dėl minėtosios pilies apgulos, subūrė didelę kariuomenę, ketindamas ją\nišvaduoti. Kelyje sužinojęs, kad šie jau nutraukė apgulą, paleido kariuomenę, išskyrus\nšešis tūkstančius vyrų, su kuriais naktį nuplaukė prie Junigedos pilies ir, įsiveržęs į jos\npapilį, nukovė daug žmonių, 78 paėmė į nelaisvę, o jį sudegino ligi pamatų. Po to jie\nnuvyko į Kristmemelio pilį ir atstatė viską, ką ten lietuviai buvo sugriovę.
Paaiškinimuose Junigedos, arba Veliuonos, pilis siejama su rytiniu Veliuonos piliakalniu, vadinamu Gedimino kapu.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 180-181
Apie Junigedos pilies pastatymą ir Medrabos pilies sunaikinimą Tais pačiais metais per velykas lietuviai pastatė Junigedos valsčiuje pilį533, kurią 531 Žr. D. III, 227. 532 D.— territorium Junigede, Jer — genant zu Junigêdin; valsčius ir pilis (žr. paaiškinimus D. III, 244, 1); vėliau, kitose kronikose, jau Veliuona (Zajączkowski S., Studya..., p. 38— 39). Dusburgietis, matyt, valsčiaus vardu vadinęs ir jo centrą, t. y. Veliuoną (SZM, p. 215—216, 239—241), įsikūrusį deš. Nemuno krante prie Veliuonos upelio. 533 Junigedos, Junigėdos (Veliuonos) pilis greičiausiai buvo rytiniame Veliuonos piliakalnyje, kuris vadinamas Gedimino kapu (LAA, 2, p. 179, Nr. 804). Prie pilies buvo du papiliai — ant kalno ir slėnyje (D. III, 252). Pirmajam priklausė į vakarus nuo Gedimino pavadino tuo pačiu vardu. Minėtas brolis Bertoldas, šitai sužinojęs, atžygiavo su tūkstančiu Sembos vyrų ir pabandė sutrukdyti statybai, bet nestengė, nes netikėliai stipriai priešinosi; nenorėdami, kad jų pastangos būtų visai bergždžios, jie pasuko link Medrabos pilies534, per kurią krikščionys patyrė daug bėdų, ir ją po stipraus antpuolio iki pamatų sudegino, o visus žmones išžudė ar paėmė į nelaisvę.
Junigeda minima kaip valsčius ir pilis, vėlesnėse kronikose tapatinta su Veliuona.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 180-181
Apie Junigedos pilies pastatymą ir Medrabos pilies sunaikinimą Tais pačiais metais per velykas lietuviai pastatė Junigedos valsčiuje pilį533, kurią 531 Žr. D. III, 227. 532 D.— territorium Junigede, Jer — genant zu Junigêdin; valsčius ir pilis (žr. paaiškinimus D. III, 244, 1); vėliau, kitose kronikose, jau Veliuona (Zajączkowski S., Studya..., p. 38— 39). Dusburgietis, matyt, valsčiaus vardu vadinęs ir jo centrą, t. y. Veliuoną (SZM, p. 215—216, 239—241), įsikūrusį deš. Nemuno krante prie Veliuonos upelio. 533 Junigedos, Junigėdos (Veliuonos) pilis greičiausiai buvo rytiniame Veliuonos piliakalnyje, kuris vadinamas Gedimino kapu (LAA, 2, p. 179, Nr. 804). Prie pilies buvo du papiliai — ant kalno ir slėnyje (D. III, 252). Pirmajam priklausė į vakarus nuo Gedimino pavadino tuo pačiu vardu. Minėtas brolis Bertoldas, šitai sužinojęs, atžygiavo su tūkstančiu Sembos vyrų ir pabandė sutrukdyti statybai, bet nestengė, nes netikėliai stipriai priešinosi; nenorėdami, kad jų pastangos būtų visai bergždžios, jie pasuko link Medrabos pilies534, per kurią krikščionys patyrė daug bėdų, ir ją po stipraus antpuolio iki pamatų sudegino, o visus žmones išžudė ar paėmė į nelaisvę.
Apie Kolainių pilies sudeginimą ir Junigedos valsčiaus apiplėšimą 1291 viešpaties metais, apie grabnyčias (vasario 2), brolis Bertoldas Bruhavenas, Karaliaučiaus komtūras, bei daug brolių su tūkstančiu penkiais šimtais vyrų, žygiuodami pro Kolainių pilį.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 180
Apie Kolainių pilies sudeginimą ir Junigedos valsčiaus apiplėšimą 1291 viešpaties metais, apie grabnyčias (vasario 2), brolis Bertoldas Bruhavenas, Karaliaučiaus komtūras, bei daug brolių su tūkstančiu penkiais šimtais vyrų, žygiuodami pro Kolainių pilį, pamatė, kad joje nėra žmonių, ir ją sudegino. Šitai padarę, patraukė į Junigedos valsčių532, kurį nusiaubė, grobdami bei degindami; neskaitant kitų padarytų nuostolių, paėmė į nelaisvę ir nužudė septynis šimtus netikėlių. 244 (237).
Apie Junigedos pilies papilių sudeginimą 1293 viešpaties metais magistras žiemą, nesigailėdamas nei savęs, nei savo žmonių, nevengdamas nei didelių rūpesčių, nei gausių išlaidų, visados pasiryžęs aukštinti tikėjimą ir tikinčiuosius, sutelkė visą savo.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 184
Apie Junigedos pilies papilių sudeginimą 1293 viešpaties metais magistras žiemą, nesigailėdamas nei savęs, nei savo žmonių, nevengdamas nei didelių rūpesčių, nei gausių išlaidų, visados pasiryžęs aukštinti tikėjimą ir tikinčiuosius, sutelkė visą savo kariuomenę, patraukė prie Junigedos pilies ir ją smarkiai užpuolė. Daug žmonių išžudęs, pavertė pelenais du šios pilies papilius, vieną — ant kalno, kitą — slėnyje. 253 (246).
Birželio pabaigoje Henrikas su 1500 raitelių pulku grobė Junigedos apylinkes, o Ragainės būrys prisidėjo prie pilies užėmimo.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 165
Vėliau, birželio pabaigoje, tas pats Henrikas su tūks tančio penkių šimtų raitelių pulku išsivarė Junigedos10 apylinkėmis grobį ir šit kaip R a g a in ės k a ria i kla s- užėmė pačią pilį. Išdėstęs vi- ta u žim a J u n ig e d ą sus kitus būrius abipus kelio pasalose, jis įsakė Ragainės būriui traukti tiesiai prie pilies vartų. Gynėjai, tarda mi, jog negarbinga gintis nuo tokio nedidelio būrio už tvirtovių sienų, bemat pasileido link puolančio prie šo, tačiau, drąsiai išpuolę į lauką, atsidūrė tarp pa saloje tykančių karių.
1299 m. Brandenburgo komtūras Kanonas įsibrovė į Lietuvą ir sudegino namus Junigedos bei Pieštvės papiliuose.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 177
Kanonas, 1299 m e ta i Brandenburgo komtūras, su nemaža kariuomene įsibro vęs į Lietuvą, sudegino artimiausių tvirtovių Junigedos bei Pieštvės papilyse namus, o po to, papildęs kariuo menę stipriu Ragainės būriu, nugabeno ją laivais į krašto gilumą. Pasroviui atskubėjo lietuviai ir, praradę tik vieną saviškį, privertė priešą pasukti atgal. Kai Nemune vyko šios laivų grumtynės, šeši šimtai raite lių įsiveržė į Prūsiją ir, nuniokoję pražygiuojamus kai mus, įvarė baimės aplinkinėms žemėms, nes kaimiečiai nežinojo, kuria kryptimi ir kokiomis jėgomis priešas puls.
Anot Teodoro Narbuto, per Nemuną persikėlę užpuolikai užpuolė Junigedos pavietą, kuriame padarė daug žalos ir sugavo arba nužudė apie 700 žmonių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 293
tada, persikėlę per Nemuną, užpuolė \nJunigedos pavietą, kuriame, padarę daug žalos, sugavo \narba nužudė apie septynetą šimtų
Po Kolainių pilaitės sugriovimo lietuviai, vietovę pripažinę netinkama, kairiajame Nemuno krante pastatė pilį ir pavadino ją Junigeda.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 293
1291 m. Kitas žygis. Po to, kai buvo sugriauta Kolainių pilaitė, lietuviai, patyrę vietovę esant netinkamą, pastatė pilį kairiajame Nemuno krante ir pavadino Junigeda, tai kydamiesi prie tuometinių aplinkybių1 2.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Vis dėlto, kai Karaliaučiaus komtūras sugrįžo, kaip jau esame sakę, su savo kariuomene, sembai, ypač valstiečiai, susimokė išžudyti visus savo kilminguosius ir netrukus užpuolė brolius bei tikinčiuosius, išsirinkę karvedžiu vieną jaunikaitį, vardu Naudžiotas, Juodučio sūnų, kuris su tuo sutiko, tačiau nenoromis, nes tuo metu negalėjo prieštarauti. Vis dėlto po 14 dienų Karaliaučiaus pilyje magistro bei brolių akivaizdoje jis atskleidė visas šios atskalūnybės paslaptis ir išvardijo svarbiausius jos sumanytojus. Todėl magistras ir kiti, turėdami omenyje, kad nebaudžiamas nusikaltimas skatina daugiau nusikalsti, įsakė visus, kurie turėjo šiokio tokio ryšio su tuo šlykščių nusižengimu, teisingojo dievo nuosprendžiu visaip iškankintus nužudyti, ir šitaip krikščionims buvo sugrąžinta taika.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie Gedimino pilies papilio sudeginimą ir kitką 1317 metais Tų pačių metų vasarą, apie šventą Joną Krikštytoją (birželio 24), tas pats maršalas su broliais ir Sembos vyrais nužygiavo link Pagraudės valsčiaus ir padalijo savo kariuomenę į keturias dalis; brolis Hartmanas ir brolis Fridrichas Kvicas su 60 vyrų turėjo užpulti kai kuriuos šio valsčiaus kaimus, bet žygiuodami pasiklydo ir nieko nenuveikė. Antra kariuomenės dalis, būtent brolis Fridrichas iš Libencelės, Ragainės komtūras, turėjo su 150 vyrų prieiti slapta prie Gedimino pilies ir ją paimti, tačiau pilėnai — nežinia, kuriuo būdu apie tai iš anksto įspėti,— pilį apgynė, nors papilį broliams ir pavyko visiškai sudeginti. Trečia dalis, būtent brolis Albrechtas iš Hageno bei 60 vyrų, užpuolė vieno kilmingo ir galingo vyro, vardu Sudargas, kiemą576, jį pavertė pelenais drauge su aplinkiniais kaimais, jo žmoną su vaikais bei šeimyną su daugybe kitų moterų bei kūdikių paėmė į nelaisvę, o daugybę vyrų nukovė.
Susietas teiginys: t-003
Susieti teiginiai: t-003
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
30 išvengusių mirties lietuvių greitai nukūrė link savo kariuomenės ir jai pranešė, ką jiems padarė broliai; juos pagavo tokia baimė ir apėmė toks siaubas, kad, kitų nelaukdami, pabėgo kur akys veda, kur kojos neša ir prarado galybę žmonių bei arklių, kurių daug prigėrė Narevo upėje dėl baisios kamšaties. 278 (271). Apie nuostabų įvykį Tuo metu Marienburgo pilyje gyveno brolis Heinemanas ir brolis Fridrichas, kuriuodu vienas kitą taip mylėjo, kad vienas be kito nenorėjo ne tik gyventi, bet ir mirti. Ilgainiui brolis Heinemanas užsikrėtė raupsais, o netrukus brolis Fridrichas nukrito nuo žirgo ir užsimušė. Kai kitą dieną pranešė broliui Heinemanui apie šio mirtį, jis tarė: „Tikrai nebuvome sulygę, kad jis keliausiąs pirmiau, o aš — paskiau, anaiptol, abu drauge turėjome keliauti ten, kur amžinos linksmybės“.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Kiti sugrąžino belaisvius, ir šitaip Notangos žemėje įsiviešpatavo ramybė. Vis dėlto, kai Karaliaučiaus komtūras sugrįžo, kaip jau esame sakę, su savo kariuomene, sembai, ypač valstiečiai, susimokė išžudyti visus savo kilminguosius ir netrukus užpuolė brolius bei tikinčiuosius, išsirinkę karvedžiu vieną jaunikaitį, vardu Naudžiotas, Juodučio sūnų, kuris su tuo sutiko, tačiau nenoromis, nes tuo metu negalėjo prieštarauti. Vis dėlto po 14 dienų Karaliaučiaus pilyje magistro bei brolių akivaizdoje jis atskleidė visas šios atskalūnybės paslaptis ir išvardijo svarbiausius jos sumanytojus.