Mstisla vas Bresto apylinkėse jau siaubė kaimus, žudė žemdirbius, ketindamas pradėti karą, tačiau, išgirdęs apie artėjantį Skirmantą, buvo priverstas sutraukti savo pulkus iš kaimų į stovyklą. Prie Jaseldos upės abi šalys stojo į įnirtingą mūšį, Mstislavas, sumuš tas, praradęs kariuomenę, vos gyvas paspruko iš kovos lauko į Lucką. Tuo tarpu Skirmantas po šios pergalės ta pačia proga iš rusų atėmė Pin ską ir Turovą; džiūgaudamas dėl pergalės ir dėl atimtų iš priešų žemių, pa- L ie tu v ia i iš rusų a ti- siuntė atgal Zivinbudui Kū ma P in ską kovaitį ir jo karius apdova nojo puikiomis dovanomis.
Susirėmė abi pusi paupy Jaseldos ir grūmės iš visos galios, ragotinės traškėjo, o kardos tviskėjo abiem pusėm; ilgai didžiai varžės pergale, vienok lietuviai perlaužė gudus ir šalin skriejančius vienus kely išklojo, kitus Jaseldoj išskandino.
Tėvūnai, pasi teiravę su Erdvilu kunigaikščiu, išleido jį patį su keliais pulkais žemaičių ir lietuvių Skirmantui į tal ką, kursai, susinėręs su j uomi, traukė ant gudų, ku rie apygardose Bresto oliavos, bet, pajutę lietuvius ateinant, tuojau nuo grobio atsitraukė ir, į rindą sus toję, ėjo ant lietuvių. Susirėmė abi pusi paupy Ja- seldos ir grūmės iš visos galios, ragotinės traškėjo, o kardos tviskėjo abiem pusėm; ilgai didžiai varžės pergale, vienok lietuviai perlaužė gudus ir šalin skriejančius vienus kely išklojo, kitus Jaseldoj iš- skandino. Mstislavas pats, nuo viso atlikęs, tenkino į Lucko pilį beįsprukęs, o lietuviai tuo pačiu žygiu Pinską ir Turską užėmė ir su Lietuvos ūke sunėrė1.