1247 metais jotvingiai pasiekė Holmą prie Ochodzos ir Busavnos, o Narbutas rašo, kad tas kraštas buvo labai nuniokotas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 124
Ne viskam galime įvirtai pritaikyti tai, ką dabar pateikėme, nes turime žinių apie didelį ir galingą jotvingių žygį į Pietų Rusią, Jie tikriausiai ketino pasinaudoti ianuometiniais to krašto sunkumais: mongolai nuolat puldinėjo, o kunigaikščiai vaidijosi tarpusavyje. 1247 metais jotvingiai pasiekė net Holmą prie Ochodzos ir Busavnos; anuomet tai buvo garsūs valsčiai, ir tas kraštas buvo labai nuniokotas. Kunigaikštis Vasilka, išžygiavęs iš Voluinės Vladimiro, jau trečią dieną pasivijo juos prie pat Drohičino (dabar Kobrino apskritis).
1202 metais žemgaliai prie Holmo sudegino bažnytėlę, bet nepaėmė pilies.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 272
1202 m. Žemgalių žygis j Holmą. Kitais metais žemgaliai, kadangi su Latvija nebuvo nei sąjungos sudarę, nei draugiškų santykių nepalaikė, tikriausiai persikėlę per Dauguvą, atsidūrė net prie Holmo, ten sudegino bažnytėlę, stovėjusią palei upę, kapinaitėse už tvirtovės mūrų. Tačiau pačios pilies, nors smarkiai ir ilgą laiką puolė, paimti neįstengė.
Holme tuo metu įsiliepsnojo sukilimas: buvo nužudyti kunigaikščiai, puolamos vokiečių pagrob tos kaimenės, kas tik pagautas, buvo nužudytas.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 279
Holme tuo metu įsiliepsnojo sukilimas: buvo nužudyti kunigaikščiai, puolamos vokiečių pagrobtos kaimenės, kas tik pagautas, buvo nužudytas. Vyskupas, per dvi savaites surinkęs šiokią tokią kariauną, su ordino riteriais patraukė prieš juos į žygį Holmo link.