t-001vidutinis
Paskesniai Bo leslovas, didindamas jo godą kaipo savo tarno, už žodį Dievo savo gyvybą padėjusį, pardangino su iškilme kūną jo iš klioštoriaus į Gnezno katedrą, kur stebuklus rodė ne vien lenkams, bet dar teuto nams ir italionims, kurią vietą ne vien žmonės.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Bet kūnas mūčelnyko keis tai lengvu pasidarė, kaipogi būk vienas skatikas nusvėręs jo kūną, kurį lenkai įgiję pargabeno na mo ir klioštoriaus bažnyčioj padėjo. Paskesniai Bo leslovas, didindamas jo godą kaipo savo tarno, už žodį Dievo savo gyvybą padėjusį, pardangino su iškilme kūną jo iš klioštoriaus į Gnezno katedrą, kur stebuklus rodė ne vien lenkams, bet dar teuto nams ir italionims, kurią vietą ne vien žmonės, bet ir patys ciesoriai lankė1. Kitas zokanykas benedikčionis, vardu Brunas, nuleidęs ketverius metus, užsidegė meile žodžio Dievo ir gailesiu savo bendro Vaitiekaus vėl eiti netikėlių mokyti; to dėjęsis, leidos į Parusnį metuo se 1008 su 18 savo tarnų, tarp kurių du buvusiu zokanyku.