t-001vidutinis
Tuo Gercikps grobiu meldžionys nekakinos, kai pogi žinodami vietovėj Gercikėj daug gėrybių dar esant, kurių gobėdamos kamendotas Kuoknesės Meinhardas traukė vėl į Gercikę ant Visvaldžio kuni gaikščio, kursai, tą išgirdęs, patelkė lietuvius ir že maičius.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 223
Kitoj pusėj meldžionys kariavo su igumiais, kruvinose ir baisiose karėse pjaudamos iki paskuojo. Tuo Gercikps grobiu meldžionys nekakinos, kaipogi žinodami vietovėj Gercikėj daug gėrybių dar esant, kurių gobėdamos kamendotas Kuoknesės Meinhardas traukė vėl į Gercikę ant Visvaldžio kunigaikščio, kursai, tą išgirdęs, patelkė lietuvius ir žemaičius, kurie, atėję į antrapus Daugavos, apsigaspadijo. Meinhardas su meldžionimis, nieko apie tą nežinodamas, užėmė Gercikę, kurioje sugriejęs didžią daugybę žirgų ir kitų gyvolių, grįžo Rygon.