Lengvai, padarius rašy bos klaidą — sukeitus raides, Carogradas virto į Heroiką arba Gerciką.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 273
Mums atrodo, \nkad tai turėjo būti dabartinis Carogradas, miestelis dešiniajame Dau\nguvos krante, ties Egluonos upės žiotimis. Lengvai, padarius rašy\nbos klaidą — sukeitus raides, Carogradas virto į Heroiką arba Ger- \nciką.
Vsevolodas atstatė Gercikos miestą ir gavo kraštą su Antine bei Zasa.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 346
Bet šis, atstatęs savo Gercikos miestą \nir nuosavybėn gavęs kraštą su kitais dviem miesteliūkš\nčiais — Antine ir Zasa1 2, — slapta susimokęs nenutraukė \nryšių su lietuviais, įgalindamas juos puldinėti Kuoknesę.
Iš ten tiesiai priėjo prie Gercikos miesto.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 345
Iš ten tiesiai priėjo prie Gercikos miesto. Rusinai suruošė smarkų ant puolį, tačiau po įnirtingo mūšio jie buvo nublokšti ir taip smarkiai priremti, kad Livonijos riteriai kartu su ru- sinais įpuolė į tvirtovę. Krikščionys dėl savo tikėjimo liovėsi žudę, pasitenkino užėmę miestą ir pagrobę gyven tojus į nelaisvę.
Gercikoje viešpatavo rusų kunigaikštis Vsevolodas; šaltinyje nurodoma, kad ten dabar esąs miestelis Carogradas.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 344
Bet kliūtis išplėsti \nsavo valdžią, kaip pastebėta, buvo dar ir rusų kunigaikš\ntis, Viešpatavęs Gercikoje, kur dabar yra miestelis, vadi\nnamas Carogradu1. Sis kunigaikštis, vardu Vsevolodas1 2, \nvedęs Lietuvoje viešpatavusio kunigaikščio Utenio, kitaip \nDangeručio, dukrą ir tuo būdu įgijęs kai kurias valdas \nLietuvos Užnerio kunigaikštystėje, todėl turėjo artimus \nryšius su lietuviais
Narbutas teigia, kad iš Gercikos prie Rygos netikėtai priartėjo Rusios kunigaikštis ar smulkus valdovas.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 273
Netrukus kažkoks Rusios kunigaikštis ar smulkus \nvaldovas iš Gercikos1 netikėtai priartėjo prie Rygos nuo \nkairiojo Dauguvos kranto. Išgrobstė lankose besiganan\nčias bandas, sučiupo tuose kraštuose vienuolyno reikalais \nkartu su kryžiuočiais buvusius du kunigaikščius
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 3 (1994 m.)
Netrukus kažkoks Rusios kunigaikštis ar smulkus valdovas iš Gercikos1 netikėtai priartėjo prie Rygos nuo kairiojo Dauguvos kranto. Išgrobstė lankose besiganan čias bandas, sučiupo tuose kraštuose vienuolyno reikalais kartu su kryžiuočiais buvusius du kunigaikščius
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 3 (1994 m.)
Mums atrodo, kad tai turėjo būti dabartinis Carogradas, miestelis dešiniajame Dau guvos krante, ties Egluonos upės žiotimis. Lengvai, padarius rašy bos klaidą — sukeitus raides, Carogradas virto į Heroiką arba Ger- ciką.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 3 (1994 m.)
Bet kliūtis išplėsti savo valdžią, kaip pastebėta, buvo dar ir rusų kunigaikš tis, Viešpatavęs Gercikoje, kur dabar yra miestelis, vadi namas Carogradu1. Sis kunigaikštis, vardu Vsevolodas1 2, vedęs Lietuvoje viešpatavusio kunigaikščio Utenio, kitaip Dangeručio, dukrą ir tuo būdu įgijęs kai kurias valdas Lietuvos Užnerio kunigaikštystėje, todėl turėjo artimus ryšius su lietuviais
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 3 (1994 m.)
Bet šis, atstatęs savo Gercikos miestą ir nuosavybėn gavęs kraštą su kitais dviem miesteliūkš čiais — Antine ir Zasa1 2, — slapta susimokęs nenutraukė ryšių su lietuviais, įgalindamas juos puldinėti Kuoknesę.