Mintautas, paklausęs siuntinių, sukėlė stiprią kariauną ir traukė ant kalavijonų, lėbaujančių Žemgaliuose. Ištiko į aiškią mūšą ties pilė Embūte. Kas aprašys tą narsybę ir kantrybę, su kuria tenai šalys grūmės, abiem pusėm visų kantriuosius rovė giltinė eilomis, jau kraujų latakai varvėjo, kūnų suverstų šūsnys gulėjo, dar negalėjo žinoti, katrie katruos pergalės.