Drahočynas buvo viena iš krikščioniškų Trakų kunigaikštijos sričių, kurių magistrai pasižadėjo nepulti.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 290
Abu\nmagistrai pasižadėjo nepulti krikščioniškų Trakų kunigaikšti\njos sričių (Gardino, Volkovisko, Drahočyno, Mielniko, Bielsko,\nBrastos, Kamienco) Lietuvos gi kunigaikščiai — Jogaila su\nKęstučiu, — pasižadėjo nepulti prie tų pat sričių prieinančių\nOrdino apskričių (Osterodes, Ortelsburgo, Wartenburgo ir\nVarmijos)^1 ).
Drahočyno apylinkėse buvo minima Mozūrijos siena kaip viena kraštutinių valstybės ribų.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 161
Ji apėmė visą aukštutinę ir vidurinę Dauguvą, Nemuno,\npietų Būgo, Dniepro ir aukštutinės Okos upynus, kas sudarė apie\n1.000.000 kv. kilometru plotą. Kraštutinės jos ribos buvo Pa\nlanga ir Dniepro žiotys, Mozūrijos siena (ties Drahočynu) ir\nPronskas.
Vytautas Drahočyne pastatė bažnyčią.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 140
Pane lės paveikslas, žmonių laikomas stebuklingu), Sen. Trakuose, Darsūniškyje, Dauguose, Punioje, Perlojoje, Švenčionyse, Du bingiuose, Utenoje, Eišiškiuose, Gardine, Liet. Brastoje (pirmos žmonos Marijos Praksėdos atminimui), Volkoviske, Visoko Litevske, Gniondze, Naugardėlyje, Vitebske, Drahočyne, Pinske, Kamieńce (vyskupui katedrą); Žemaitijoje pastatė Var niuose katedrą ir bažnyčias: Airiogaloje, Betygaloje, Kelmėje, Kražiuose, Kaltinėnuose, Luokėje, Raseiniuose, Viduklėje, Sen varniuose, Veliuonoje.