Per vieną lietuvių antpuolį smarkiai nukentėjo Dobrynės kunigaikštystė, tuo metu valdoma kunigaikštienės Anastazijos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 85
Tokios \ndidelės sėkmės padrąsinti, lietuviai vėliau, rugpjūtį, prasi- \ngavo net iki Wehlau [Vėluva] apylinkių, kur sudegino šešis \nkaimus ir įtakingą kryžiuotį Fridrichą fon Quitzą kartu su \ntrisdešimt šešiais kariais nužudė8.\nPer vieną tokių antpuolių baisiausiai nukentėjo Dobry\nnės kunigaikštystė, kurią maždaug tuo metu valdė kuni\ngaikštienė Anastazija, kaimyninė Mazovija bei artimos apy\nlinkės1 1 . Iki to laiko sėkmės lydėti lietuviai taip suįžūlėjo, kad \nŠv.
1323 ir 1324 metais Gedimino kariauna įsiveržė į Mazoviją ir Dobrynės žemę bei žiauriai siaubė gyventojus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 113-114
Trečias ir itin svarbus laiškų netikrumo įrodymas yra \nužuomina juose apie Mazoviją, kaip apie kraštą, per kurį \nkviestieji svetimšaliai galį laisvai, saugiai ir be jokių vargi\nnančių mokesčių atvykti į Lietuvą ir iš jos grįžti atgal. Taigi \ntą Mazovijos kunigaikštį reikėtų laikyti buvus Lietuvos val\ndovo sąjungininku, sutartinai veikiančiu sprendžiant sve\ntimšalių atvykimo reikalus. Tačiau Gediminas, jei galiu taip \nsakyti, laiškų rašytojui padarė tikrą kiaulystę, nes kaip tik \n1323 ir 1324 metais su plėšikaujančia ir viską naikinančia\n97\n\n## Puslapis 114\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS\nginkluota kariauna įsiveržia į Mazoviją ir Dobrynės žemę, \nnepaprastai žiauriai siaubia gyventojus, kaip apie tai rašo \nne tik Dusburgas, p. 339 ir 350, bei Kojelavičius, p. 270, bet \nbyloja ir dokumentai, vienas kurių, 1323 metų (slaptame ar\nchyve Spinta XI, Nr. 18), be kita ko, apie Gediminą liudija: \nquod nichil aliud quam vestrarum nostrarumque terrarum sub\nversionem sua dolosa calliditate pretendit, non solum ex multis \nantiquis, verum et ex novis experimentis lamentosis novissime in \nterra Dobrynen et confinibus Culmensibus patet et patuit prohdo- \nlor evidenter!
Lietuviai su šešių tūkstančių karių armija netikėtai užpuolė Dobrynės žemę, apiplėšė žemdirbių namus, sudegino kaimų ir paėmė belaisvių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 326
taigi lietuviai, \npastebėję Lenkijoje apraiškas įprastinės netvarkos ir ši\ntaip įgiję persvarą, per pačias naujojo monarcho vestu\nves, kai lenkai, linkę puotauti, buvo įnikę Poznanėje į \nlinksmybes, netikėtai užgriuvo Dobrynės žemę su šešeto \ntūkstančių karių armija, pirm sužinoję, kad Lokietkos \nšalininkai, saugodamiesi Vaclovo šalininkų puolimo, ten \npergabeno savo turtus. Tad laimikis buvo neįkainojamas, \ngalimybės grobti didžiausios, be to, dar daug apiplėšta \nžemdirbių namų, sudeginta kaimų, paimta belaisvių.