Daugava Dvina (sujungti pirminiai pavadinimai Daugava; Dvina)

Santrauka

Bremeno pirkliai 1158 m. atrado vakarinės Dvinos [Dauguvos] žiotis ir užmezgė preky­ binius vokiečių ryšius su tenykščiu pamariu; o apie 1192 metus, regis, kolonija iš Bremeno įkūrė Rygą. Į rytus nuo Dvinos prie jų šliejosi estų, gausios suomių padermės atšakos, gyven­ vietės. Ta lietuvių tauta, išsis­ kyrusi į šešias pagrindines atšakas: prūsus, žemaičius, kur­ šius, latvius, jotvingius ir lietuvius, žemėse palei Viliją, arba tikrojoj Lietuvoj, užėmė visą Baltijos pakrantę, nuo Dvinos iki Vyslos, o į žemyno gilumą buvo.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Bremeno pirkliai 1158 m. atrado vakarinės Dvinos [Dauguvos] žiotis ir užmezgė preky­ binius vokiečių ryšius su tenykščiu pamariu; o apie 1192 metus, regis, kolonija iš Bremeno įkūrė Rygą.		c-001
t-002 Į rytus nuo Dvinos prie jų šliejosi estų, gausios suomių padermės atšakos, gyven­ vietės.		c-002
t-003 Ta lietuvių tauta, išsis­ kyrusi į šešias pagrindines atšakas: prūsus, žemaičius, kur­ šius, latvius, jotvingius ir lietuvius, žemėse palei Viliją, arba tikrojoj Lietuvoj, užėmė visą Baltijos pakrantę, nuo Dvinos iki Vyslos, o į žemyno gilumą buvo.		c-003
t-004 Švitrigai­ la, apsvaigintas laikinos sėkmės, sugavęs Alšėnų kunigaikštį, įsakė jį Vitebske nuo aukšto skardžio įmesti į Dviną, kitą kunigaikštį - nuskandinti, o metropolitą Gerasimą sudegi­ no.		c-004

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Bremeno pirkliai 1158 m. atrado vakarinės Dvinos [Dauguvos] žiotis ir užmezgė preky­ binius vokiečių ryšius su tenykščiu pamariu; o apie 1192 metus, regis, kolonija iš Bremeno įkūrė Rygą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

XII amžiuje geriau susipažinta su toli­ mesnėmis Baltijos jūros pakrantėmis. Bremeno pirkliai 1158 m. atrado vakarinės Dvinos [Dauguvos] žiotis ir užmezgė preky­ binius vokiečių ryšius su tenykščiu pamariu; o apie 1192 metus, regis, kolonija iš Bremeno įkūrė Rygą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Į rytus nuo Dvinos prie jų šliejosi estų, gausios suomių padermės atšakos, gyven­ vietės.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Nuo I amžiaus po Kristaus gimimo slavų gentis, vadinta venedais, buvo užėmusi Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Samlandijos (Sembos). Į rytus nuo Dvinos prie jų šliejosi estų, gausios suomių padermės atšakos, gyven­ vietės. Abi šios gentys, artėdamos viena prie kitos, stūmė iš 13

Puslapis 30

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS senųjų valdų germanų gentį - gotus, o šie tai į Europos va­ karus išsisklaidydavo, tai vėl į šiaurę, į Skandinaviją, bet ne kartą iš tų kraštų sugrįždavo į senąsias gyvenvietes.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Ta lietuvių tauta, išsis­ kyrusi į šešias pagrindines atšakas: prūsus, žemaičius, kur­ šius, latvius, jotvingius ir lietuvius, žemėse palei Viliją, arba tikrojoj Lietuvoj, užėmė visą Baltijos pakrantę, nuo Dvinos iki Vyslos, o į žemyno gilumą buvo.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Iš tokio trijų skirtingų kilmių gyventojų maišymosi ir samplaikos radosi nauja pasienio tauta, kuri senovės geografų ilgai bu­ vo vadinta skyrų, herulų ir vidivarijų vardais ir tik X amžiuje Lietuvos vardu tapo žinoma Europai1. Ta lietuvių tauta, išsis­ kyrusi į šešias pagrindines atšakas: prūsus, žemaičius, kur­ šius, latvius, jotvingius ir lietuvius, žemėse palei Viliją, arba tikrojoj Lietuvoj, užėmė visą Baltijos pakrantę, nuo Dvinos iki Vyslos, o į žemyno gilumą buvo pasistūmėjusi tiesiog iki Nemuno ir Būgo žiočių. Prūsai - apie jų kalbą pasakytina, kad pasidavė kaimynų gotų įtakai; jotvingiai, labiau negu palei Viliją gyvenę ar aukštaičiai, pasistūmėję į Rusios gilu­ mą, kalba ir papročiais į slavus panašūs; vien tik Žemaitija, iki pat Baltijos jūros siekianti, kaip lietuvių genties centras, išsaugojo gryniausius savo padermės bruožus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Švitrigai­ la, apsvaigintas laikinos sėkmės, sugavęs Alšėnų kunigaikštį, įsakė jį Vitebske nuo aukšto skardžio įmesti į Dviną, kitą kunigaikštį - nuskandinti, o metropolitą Gerasimą sudegi­ no.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Abu jie niokojo kraštą ir liejo jiems nepalankių gyventojų kraują. Švitrigai­ la, apsvaigintas laikinos sėkmės, sugavęs Alšėnų kunigaikštį, įsakė jį Vitebske nuo aukšto skardžio įmesti į Dviną, kitą kunigaikštį - nuskandinti, o metropolitą Gerasimą sudegi­ no. Savo ruožtu, Žygimantas, toks pat žiaurus ir nesantū­ rus, tenkindamas savo kerštą, kai jam buvo išduoti pas ka­ ralių Vladislovą Jogailą vykstantys Švitrigailos pasiuntiniai, atkeršijo įsakydamas juos pa valkioti gatvėmis, o paskui pa­ skandinti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai