Tuo metu ir įvyko lietuvių puolimas iš Žemaičių, o lenkų — netoli Sviečės. Į Červinską atvyko iš kryžiuočių pusės vengrų pasiuntiniai klausti Jogailos, kur ir kada būtų galima pradėti taikos derybas. Jogaila vietos neskyrė, tik nurodė, kad bus galima susitikti apie liepos 5—6 d.
Vienais metais (1418) Vytautas ir Jogaila buvo net išsirengę į karą ir savo kariuomenes sutraukę prie Červinsko, bet, įsikišus popiežiaus pasiuntiniams, paliaubos buvo dar metams prailgintos. Tokia netikra kelių metų padėtis nepaprastai trukdė kultūrišką Vytauto darbą, kuris šiuo laiku buvo labai intensyvus.