Po žiauraus mūšio prie Berezinos Napoleonas pavedė kariuomenę maršalui Miuratui ir parskubėjo į Paryžių rinkti naujų jėgų.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 461
Be to, netrukus žuvo ir visa Napoleono galybė. Tuojau po unijos atnaujinimo iškilmių jis išžygiavo iš Vilniaus į Maskvą. Tačiau jis nerado taikos nė tenai. Bado ir didelių šalčių vejamas, grįžo atgal. Po žiauraus mūšio prie Berezinos pavedęs kariuomenę savo maršalui Miuratui, — per Vilnių, Kauną, Marijampolę ir Varšuvą jis parskubėjo į Paryžių rinkti naujų jėgų.
Berezinos upė buvo sutarta riba tarp Polocko kunigaikštystės ir Lietuvos.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 85
Valdomo krašto žmones jis be galo patraukė į savo pusę tuo pačiu tikėjimu: mat jis pirmas iš lietuvių valdovų priėmė šventąją krikščionybę. Nenorint, kad tarp žemdirbių rastųsi dėl sienų kokių nesutarimų, dėl kurių savaime gali įsiliepsnoti karas su lietuviais, buvo susitarta, kad Berezinos upė skiria Polocko kunigaikštystę nuo Lietuvos; šį dalyką po šiai dienai primena gyvenvietė, tuo metu įkurta Berezinos pakrantėje ir pavadinta nuo steigėjo vardo Borisovu. Užpultas Smolensko ir Pskovo rusų, ir vienus, ir kitus sėkmingai atrėmė.
Nuo Lukomlio iki Berezinos ir iki Borisovo prie Berezinos — apie 60 km.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 270
Nuo Lukomlio iki Berezinos ir iki Borisovo prie Berezinos — apie 60 km