Baltijos jūra (sujungti pirminiai pavadinimai Baltijos jūra; Baltijos krantai)

Santrauka

XII amžiuje geriau susipažinta su toli­ mesnėmis Baltijos jūros pakrantėmis. Teutonų ordinas, XIII amžiuje pavergęs prūsus ir prislopinęs lietuvių pa­ gonybę, Baltijos pakrantėse pagausino miestų ir pilių. Esant tokiai Europos miestų padėčiai, Lietuva, ilgiausiai at­ siribojusi nuo krikščionybės, valdydama nedidelį ir uostų sto­ kojantį Baltijos pakrantės ruožą, dar su vargana žemdirbyste ir prekyba, vis dėlto pačiame XIII amžiaus viduryje savo žemėje jau.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 XII amžiuje geriau susipažinta su toli­ mesnėmis Baltijos jūros pakrantėmis.		c-001
t-002 Teutonų ordinas, XIII amžiuje pavergęs prūsus ir prislopinęs lietuvių pa­ gonybę, Baltijos pakrantėse pagausino miestų ir pilių.		c-002
t-003 Esant tokiai Europos miestų padėčiai, Lietuva, ilgiausiai at­ siribojusi nuo krikščionybės, valdydama nedidelį ir uostų sto­ kojantį Baltijos pakrantės ruožą, dar su vargana žemdirbyste ir prekyba, vis dėlto pačiame XIII amžiaus viduryje savo žemėje jau.		c-003
t-004 Nuo I amžiaus po Kristaus gimimo slavų gentis, vadinta venedais, buvo užėmusi Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Samlandijos (Sembos).		c-004
t-005 Ta lietuvių tauta, išsis­ kyrusi į šešias pagrindines atšakas: prūsus, žemaičius, kur­ šius, latvius, jotvingius ir lietuvius, žemėse palei Viliją, arba tikrojoj Lietuvoj, užėmė visą Baltijos pakrantę, nuo Dvinos iki Vyslos, o į žemyno gilumą buvo.		c-005
t-006 Būtent toje epochoje narsių piratų valdomi prasti, bet mitrūs ir lengvi laivai pasklido iš Skandinavijos pu­ siasalio po visą Baltijos pakrantę.		c-006
t-007 134 ## Puslapis 151 Il KNYGA Tačiau tas amžių amžiams Lietuvos monarchijai atmintinas Vytauto viešpatavimas, tie neišmatuojami užkariavimai, ku­ rie jos sienas nuo Baltijos iki pat Juodosios jūros pastūmė, o vakaruose atitolinę rytų link tarp Lenkijos iki.		c-007

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: XII amžiuje geriau susipažinta su toli­ mesnėmis Baltijos jūros pakrantėmis.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

XII amžiuje geriau susipažinta su toli­ mesnėmis Baltijos jūros pakrantėmis. Bremeno pirkliai 1158 m. atrado vakarinės Dvinos [Dauguvos] žiotis ir užmezgė preky­ binius vokiečių ryšius su tenykščiu pamariu; o apie 1192 metus, regis, kolonija iš Bremeno įkūrė Rygą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Teutonų ordinas, XIII amžiuje pavergęs prūsus ir prislopinęs lietuvių pa­ gonybę, Baltijos pakrantėse pagausino miestų ir pilių.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Revelis [Talinas] už savo atsiradimą dar anksčiau turi būti dėkingas danams. Teutonų ordinas, XIII amžiuje pavergęs prūsus ir prislopinęs lietuvių pa­ gonybę, Baltijos pakrantėse pagausino miestų ir pilių. 1255 me­ tais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Oto­ kami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281 metais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti bemaž visi Varmės miestai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Esant tokiai Europos miestų padėčiai, Lietuva, ilgiausiai at­ siribojusi nuo krikščionybės, valdydama nedidelį ir uostų sto­ kojantį Baltijos pakrantės ruožą, dar su vargana žemdirbyste ir prekyba, vis dėlto pačiame XIII amžiaus viduryje savo žemėje jau.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Visi kiti Rusios miestai, šiauriniai ir pietiniai, perdėm susmulkintų kunigaikštysčių sostinės, neturėjo nei tokios reikšmės, nei lais­ vių, kad galėtų bent kiek paveikti kaimyninius kraštus. Esant tokiai Europos miestų padėčiai, Lietuva, ilgiausiai at­ siribojusi nuo krikščionybės, valdydama nedidelį ir uostų sto­ kojantį Baltijos pakrantės ruožą, dar su vargana žemdirbyste ir prekyba, vis dėlto pačiame XIII amžiaus viduryje savo žemėje jau turėjo keletą miestų. Naugardukas jau buvo garsiojo Min­ daugo (Mendogo) sostinė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Nuo I amžiaus po Kristaus gimimo slavų gentis, vadinta venedais, buvo užėmusi Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Samlandijos (Sembos).

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

12

Puslapis 29

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I KNYGA LAIKAI IKI KRIKŠČIONYBĖS ĮVEDIMO - NUO MIESTO ĮKŪRIMO IKI PAT KRIKŠTO PRIĖMIMO VILNIUJE 1387 METAIS Lietuvių tautos kilmė — Normanai — Senoji gyvenvietė prie Vilnios upės — Šventaragis — Vilnius tampa Gedimino miestu ir sostine — Įsikūrimas, pradinė padėtis ir miesto valdymas — Jaunučio žlugimas — Algirdas - Pranciškonų nukankinimas — Kryžiuočių puldinėjimai Algirdo laikais — Jogailos užmačios — Kova su Kęstučiu — Vilniaus miestiečių įtaka toje kovoje — Kęstučio mirtis — Vilniaus padėtis Jogailos laikais — Mūšis su kryžiuočiais prie miesto ir jo sudeginimas — Nuniokojamos Vilniaus apylinkės — Išvejami kryžiuočiai— Jogaila tampa Lenkijos karaliumi — Išvykimas į Krokuvą. Nuo I amžiaus po Kristaus gimimo slavų gentis, vadinta venedais, buvo užėmusi Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Samlandijos (Sembos). Į rytus nuo Dvinos prie jų šliejosi estų, gausios suomių padermės atšakos, gyven­ vietės.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Ta lietuvių tauta, išsis­ kyrusi į šešias pagrindines atšakas: prūsus, žemaičius, kur­ šius, latvius, jotvingius ir lietuvius, žemėse palei Viliją, arba tikrojoj Lietuvoj, užėmė visą Baltijos pakrantę, nuo Dvinos iki Vyslos, o į žemyno gilumą buvo.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Iš tokio trijų skirtingų kilmių gyventojų maišymosi ir samplaikos radosi nauja pasienio tauta, kuri senovės geografų ilgai bu­ vo vadinta skyrų, herulų ir vidivarijų vardais ir tik X amžiuje Lietuvos vardu tapo žinoma Europai1. Ta lietuvių tauta, išsis­ kyrusi į šešias pagrindines atšakas: prūsus, žemaičius, kur­ šius, latvius, jotvingius ir lietuvius, žemėse palei Viliją, arba tikrojoj Lietuvoj, užėmė visą Baltijos pakrantę, nuo Dvinos iki Vyslos, o į žemyno gilumą buvo pasistūmėjusi tiesiog iki Nemuno ir Būgo žiočių. Prūsai - apie jų kalbą pasakytina, kad pasidavė kaimynų gotų įtakai; jotvingiai, labiau negu palei Viliją gyvenę ar aukštaičiai, pasistūmėję į Rusios gilu­ mą, kalba ir papročiais į slavus panašūs; vien tik Žemaitija, iki pat Baltijos jūros siekianti, kaip lietuvių genties centras, išsaugojo gryniausius savo padermės bruožus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Būtent toje epochoje narsių piratų valdomi prasti, bet mitrūs ir lengvi laivai pasklido iš Skandinavijos pu­ siasalio po visą Baltijos pakrantę.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Nors jau V amžiaus pabaigoje, tuoj po Romos valstybės žlugimo, Europos Šiaurės kraštai kentėjo nuo normanų puldinėjimų, bet jie nebu­ vo tokie reikšmingi ir grėsmingi, kaip prasidėjusieji sulig didelės Ka­ rolio Didžiojo monarchijos žlugimu. Būtent toje epochoje narsių piratų valdomi prasti, bet mitrūs ir lengvi laivai pasklido iš Skandinavijos pu­ siasalio po visą Baltijos pakrantę. Sagos, kitaip sakant, senovinės tos tautos legendos, eilėmis ir proza 15

Puslapis 32

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Paskui Lietuva net iki XII amžiaus pabaigos buvo Rusios įtakoje, bet kratydamasi mongolų jungo, patraukė iš girių ir, atrėmusi azijiečius, savo antpuoliais ėmė bauginti Rusią bei Lenkiją.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: 134 Puslapis 151 Il KNYGA Tačiau tas amžių amžiams Lietuvos monarchijai atmintinas Vytauto viešpatavimas, tie neišmatuojami užkariavimai, ku­ rie jos sienas nuo Baltijos iki pat Juodosios jūros pastūmė, o vakaruose atitolinę rytų link tarp Lenkijos iki.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

rašo, kad jo laikais buvę „Vytauto užrašai Krokuvos pilyje, karaliaus iždinėje, kuriuose prisipažįsta susi­ taikęs ir sutaręs su pusbroliu Skir­ gaila dėl Lietuvos Didžiosios Kuni­ gaikštystės viršenybės, ir taip pat su juo suėjo į sąjungą prieš kiekvieną priešą, išskyrus Lenkijos karalių”, - ką savo laiškais ir Vytauto žmona Ona patvirtina. 134

Puslapis 151

Il KNYGA Tačiau tas amžių amžiams Lietuvos monarchijai atmintinas Vytauto viešpatavimas, tie neišmatuojami užkariavimai, ku­ rie jos sienas nuo Baltijos iki pat Juodosios jūros pastūmė, o vakaruose atitolinę rytų link tarp Lenkijos iki tolimų šiauri­ nės Rusios pakraščių nustatė, dar nebuvo pati gražiausia epo­ cha Vilniaus miesto istorijoje. Tiekos negandų nukamuota, nesiliaujant vaidams viduje ir antpuoliams iš svetur, šalis ne­ valiojo greit pakilti iš vargų, kokius patyrė per pastarąsias apgultis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai