Mindaugo laikais prie Lietuvos buvo prijungta Juodoji Rusia, Vytenio ir Gedimino laikais – Baltoji Rusia (Polockas – 1307 m., Vitebskas – 1320 m.) ir Voluinė (1340 m.) – taigi visa dabartinė Baltarusija ir dalis Vakarų Ukrainos.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 36
Mindaugo laikais \nprie Lietuvos buvo prijungta Juodoji Rusia, Vytenio ir Gedimino lai-\nkais – Baltoji Rusia (Polockas – 1307 m., Vitebskas – 1320 m.) ir Volui-\nnė (1340 m.) – taigi visa dabartinė Baltarusija ir dalis Vakarų Ukrainos.
1991 m. spalį Lietuva ir Baltarusija pasirašė deklaraciją dėl geros kaimynystės santykių principų.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 257-258
Atsikūrusi Lietuva siekė nustatyti gerus santykius su nauja valstybe – Baltarusija, su ja 1991 m. spalį pasirašė Deklaraciją dėl geros kaimynys- tės santykių principų, o po ketverių metų – sutartį dėl geros kaimynystės, Sutarties pasirašymas su Rusija – centre stovi Vytautas Landsbergis ir Borisas Jelcinas L I E T U V O S I S T O R I J A 258 bendradarbiavimo ir dėl valstybės sienos. Gerai klostėsi ekonominiai san- tykiai, o politinius komplikavo Baltarusijos prezidento Aleksandro Lu- kašenkos diktatūrinis valdymas.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorija, apėmusi ir dabartinę Baltarusiją, ilgainiui pradėta vadinti Lietuva.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 14
Būtent visa šios valstybės terito-\nrija (ne tik dabartinė Lietuva, bet ir Baltarusija) ilgainiui pradėta vadinti \nLietuva, o šiandien ją vadiname istorine Lietuva.
Lietuvos ir Baltarusijos politinius santykius komplikavo Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos diktatūrinis valdymas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 258
Gerai klostėsi ekonominiai san-\ntykiai, o politinius komplikavo Baltarusijos prezidento Aleksandro Lu-\nkašenkos diktatūrinis valdymas.
ATR ir LDK erdvėje susiformavo keturios moderniosios Naujųjų laikų valstybės: Lenkija, Lietuva, Baltarusija ir Ukraina.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 18-19
Visa tai buvo ne kas Įvadas • L I E T U VA – V I D U R I O E U R O P O S D A L I S 19 kita, kaip ATR ir LDK erdvė, vadinasi, „Rusijos žydai“ – tai LDK – Lietu- vos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos – žydai. Kad ir kaip ten būtų, bet kaip tik šioje erdvėje gimė keturios moder- niosios Naujųjų laikų valstybės: Lenkija, Lietuva, Baltarusija, Ukraina. O kai kas priduria – ir… Izraelis, nes, kuriant šią valstybę, reikšmingiausius vaidmenis suvaidino iš šios erdvės kilę žydai, vadinęsi litvakais.
LDK erdvė apėmė Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos žydus, vadintus „Rusijos žydais“.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 18-19
Visa tai buvo ne kas Įvadas • L I E T U VA – V I D U R I O E U R O P O S D A L I S 19 kita, kaip ATR ir LDK erdvė, vadinasi, „Rusijos žydai“ – tai LDK – Lietu- vos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos – žydai. Kad ir kaip ten būtų, bet kaip tik šioje erdvėje gimė keturios moder- niosios Naujųjų laikų valstybės: Lenkija, Lietuva, Baltarusija, Ukraina. O kai kas priduria – ir… Izraelis, nes, kuriant šią valstybę, reikšmingiausius vaidmenis suvaidino iš šios erdvės kilę žydai, vadinęsi litvakais.
Kojelavičius Baltarusiją apibūdino kaip kraštą, iki tol savo jėgomis rėmusį maištininkus prieš teisėtus valdovus.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 469
Negi jie mano, jog Že maitija, ginklu ketinanti paremti Mykolą, būsianti klus ni Lietuvos vietininkui, žemė, kuri štai atsisakė klausyti teisėtai į sostą pakelto valdovo? Argi jie pasitiki ištiki mybe Baltarusijos, kuri visada ligi šiol savo jėgomis rė musi maištininkus, kėlusius ranką prieš teisėtus valdo vus? Negi jie nemato, koks grėsmingas Jurgis Nosuta, kuris, užėmęs Palenkę ir patraukęs čia į Mykolo pusę daugybę bajorų bei didikų, ketina netrukus pergalin gus ginklus nukreipti prieš Lietuvą?
Narbutas nurodo, kad pilkapių pasitaiko visoje Baltarusijoje, bet daugiausia jų telkiasi Dnepro vidurupyje nuo Sklovo iki Pripetės žiočių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 381
Paprastai jos būva netoli gyvenviečių\narba joms tinkamose vietose.\nNors pilkapių pasitaiko visoje Baltarusijoje, tačiau\ndaugiausia jų esti Dnepro vidurupyje, ypač kiek aukščiau\nSklovo iki Pripetės žiočių, kairiojoje pakrantėje jie plyti\npalei senas Rusijos sienas su Lietuvos valstybe, de\nšiniojoje driekiasi už Borisovo apskrities net iki tikrosios\nLietuvos. Daugiausia pilkapių aptinkama Drutės ir Ber-\nžūnos upių žemupio uždarame plote, o kairiojoje Dnepro\npakrantėje nuo Mogiliovo Sašos upės link ir netoli jos žio\nčių.
Pilkapiams nenaudojo jokios kitos medžiagos, iš skyrus netoliese iškastą žemę, nes niekur Baltarusijoje esančiuose pilkapiuose nerasta medžių, akmenų, plytų ar panašių daiktų pėdsakų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 382
Iš to žinoma, kad pilkapius pildavo tiesiog ant žemės paviršiaus, nekasdami po jais jokių duobių. 3. Pilkapiams nenaudojo jokios kitos medžiagos, iš skyrus netoliese iškastą žemę, nes niekur Baltarusijoje esančiuose pilkapiuose nerasta medžių, akmenų, plytų ar panašių daiktų pėdsakų.
Nors pilkapių pasitaiko visoje Baltarusijoje, tačiau daugiausia jų esti Dnepro vidurupyje, ypač kiek aukščiau Sklovo iki Pripetės žiočių, kairiojoje pakrantėje jie plyti palei senas Rusijos sienas su Lietuvos valstybe, de šiniojoje driekiasi už Borisovo.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 381
Tokių kalvų kartais randama išsibarsčiusių laukuose, netgi sausose pievose po dvi, kelias, o kai kur jų esti la bai daug netvarkingai išmėtytų įvairiomis kryptimis ir įvairaus dydžio: daugiausia vidutinių, mažiau mažų, o didelių nedaug, daugiausia stūkso atskirai, nuošaliau nuo kitų ar poromis. Paprastai jos būva netoli gyvenviečių arba joms tinkamose vietose. Nors pilkapių pasitaiko visoje Baltarusijoje, tačiau daugiausia jų esti Dnepro vidurupyje, ypač kiek aukščiau Sklovo iki Pripetės žiočių, kairiojoje pakrantėje jie plyti palei senas Rusijos sienas su Lietuvos valstybe, de šiniojoje driekiasi už Borisovo apskrities net iki tikrosios Lietuvos.