Vytautas pranešė Kęstučiui, kad Bajerburgo pilyje netoli Veliuonos buvo susimetę kryžiuočiai.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 31
Kada Vytautas, išvykęs į Panemunę žvalgybų, pra\nnešė savo tėvui, kad Bajerburgo pilyje, netoli Veliuonos, yra\nsusimetę kryžiuočiai, o Jogaila, sužinojęs apie tai iš Kęstučio, vis\ndėlto atsiuntė savo brolį Kaributą pagalbon.
Bajerburgas buvo pastatytas ant Nemuno kranto tarp Veliuonos ir Peštvės, prie Kvalkės upelės, Marienburgui apsaugoti.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 243
Apsaugoti toli\nlietuvių teritorijoje pastatytam Marienburgui, ant Nemuno kranto\ntada buvo pastatytas Bajerburgas (tarp Veliuonos ir Peštvės, prie\nupelės Kvalkės). Savo vardą gavusi žymiam svečiui pagerbti,\nilgam aprūpinta maistu ir stipria įgula, naujoji pilis turėjo tapti\nsostine Lietuvos, kurią svajota greit nukariauti.
1384 m. liepos 9 d. pradėjęs išdavystę, Vytautas sunaikino jam pavestą Naująjį Bajerburgą.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 285
Nuo 1384.VII.9 d. vykdydamas savo plačiai išgar sintą «išdavystę» _(Verrat),_ Vytautas, vikriai užsimaskavęs, sude gino Nemuno Marienburgą ir sunaikino dar kitas dvi jam valdyti pavestas pilis (Jurgenburgą, Naująjį Bajerburgą = Neuhaus)^24.
Bajerburgas buvo pastatytas ant Nemuno kranto tarp Veliuonos ir Peštvės, prie Kvalkės upelės.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 243
Apsaugoti toli\nlietuvių teritorijoje pastatytam Marienburgui, ant Nemuno kranto\ntada buvo pastatytas Bajerburgas (tarp Veliuonos ir Peštvės, prie\nupelės Kvalkės). Savo vardą gavusi žymiam svečiui pagerbti,\nilgam aprūpinta maistu ir stipria įgula, naujoji pilis turėjo tapti\nsostine Lietuvos, kurią svajota greit nukariauti.
1384 m. liepos 9 d. Vytautas sudegino Nemuno Marienburgą ir sunaikino Naująjį Bajerburgą bei dar vieną jam pavestą pilį.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 285
Nuo 1384.VII.9 d. vykdydamas savo plačiai išgar sintą «išdavystę» _(Verrat),_ Vytautas, vikriai užsimaskavęs, sude gino Nemuno Marienburgą ir sunaikino dar kitas dvi jam valdyti pavestas pilis (Jurgenburgą, Naująjį Bajerburgą = Neuhaus)^24.
XIV a. pradžioje kryžiuočiai, nepaėmę apgultos pilies, priešais ją pastatė Fridburgą ir Bajerburgą, nes žygyje dalyvavo Bavarijos kunigaikštis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 130
Kaip tik ten buvo minima Velionos šventykla. XIV am žiaus pradžioje kryžiuočiai buvo apgulę pilį, bet, negalėdami jos paimti, pasistatė priešais ją dvi pilis - Fridburgą ir Bajer- burgą, kadangi Bavarijos kunigaikštis su savo kariuomene da lyvavo tame žygyje. 1329 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, puldamas vieną iš tų pilių, buvo nukautas kažko kiu šaunamuoju ginklu.
Visas Nemuno žemupys jau Vytenio laikais buvo kryžiuočių; o Gedimino laikais, pasistatę Bajerburgo ir Marijenburgo pilis, kryžiuočiai paslinko dar arčiau.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 88
Vakaruose siena su kry- žiuočiais jau buvo nusistojusi. Visas Nemuno žemupys jau Vy- tenio laikais buvo kryžiuočių; o Gedimino laikais, pasistatę Ba- jerburgo ir Marijenburgo pilis, kryžiuočiai paslinko dar arčiau. Aukščiau Dubysos žiočių, Lietuvos valstybei priklausė jau abi Nemuno pusės (dabartiniame Suvalkų krašte buvo didžiulė giria, ir ten nebuvo pasistatę pilių nei kryžiuočiai nei lietuviai).
Teodoro Narbuto pasakojime Henrikas Bavarietis pastatė naują pilį ir pavadino ją Bajerburgu; pilis stovėjo maždaug ketvirtį mylios nuo Veliuonos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 472
Tuo metu kunigaikštis Henrikas Bavarietis truputį \nžemiau pradėjo naują pilį, kurią baigęs statyti pavadino \nBajerburgu; ji buvo tiktai per ketvirtį mylios nuo Veliuo\nnos. Tą lietuvių tvirtovę tas pats kunigaikštis kažkaip \nužkariavo (istorija to nemini), atstatė ir pavadinęs Frid- \nburgu perdavė kryžiuočiams
Teodoras Narbutas Bajerburgą apibūdina kaip pagrindinį postą, kuriame buvo 40 Ordino riterių, 100 rinktinių kareivių, 100 lankininkų ir sargyba iš Sambijos bei Natangijos karių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 472
Iš jų Bajerburgas buvo pagrindinis postas, turin\ntis labai stiprią įgulą iš keturiasdešimties ordino riterių, \nšimto rinktinių kareivių, tiek pat lankininkų, ką jau kal\nbėti apie sargybą vitingų, atsiųstų Sambijos ir Natangijos \nkareivių.
Kariaunos susitelkė prie neseniai žemaičių sugriauto Bajerburgo, siekdamos apsupti didelę reikšmę įgavusią Veliuonos tvirtovę.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 95-96
Kariaunos susitelkė netoliese neseniai žemaičių sugriauto morerentur manibus cum cingulis in ramos arborum se suspenderunt. Chris tianorum etiam electorum occisi sunt quinquaginta, vel circa (Tais pačiais metais, būtent XLVIII (1348. - T. N.), nuo sausio mėnesio Teutonų ordino magistras Svekas, su dvidešimt dviem tūkstančiais raitelių įžengęs į stabmel džio Lietuvos karaliaus žemę, šešias savaites ją niokojo, kurį grįžtantį, pasu kusį upės ledo link, pasivijo Lietuvos karalius, ketindamas, kai eis per ledą, paskandinti. O krikščionys, kurių dalis jau buvo ant ledo, apsigręžę nuo upės, pasuko į priešais plytėjusį lauką, beveik šešis tūkstančius jų, priverstų kautis, paskandino ir apie dvylika tūkstančių nukovė, nes persekiojo bėgančius į Lie tuvos miškus. Be to, du norėję pabėgti karaliaus broliai įlipo į medžius, ta čiau krikščionys norėjo juos nukirsti, todėl negalėjo išlipti ir, kad nebūtų nužudyti kryžiuočių rankomis, kardasaičiais pasikorė medžių šakose. Be to, tuokart žuvo ir maždaug penkiasdešimt geriausių krikščionių) *. 97 Bajerburgo, siekdamos apsupti Veliuoną,.tuo metu labai di delę reikšmę įgavusią tvirtovę, kuri galėjo būti laikoma atra ma, padedanti užkariauti tolimesnius kraštus, nusidriekusius palei Nemuną
Grįždamas maršalka apsupo Bajerburgo tvirtovę, kurią lietuviai buvo atstatę ir vėl apgyvendinę savais žmonėmis.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 189
Grįždamas atgalios maršalka apsupo Bajerburgo tvir tovę, kurią lietuviai atstatę, vėl savo žmonių ten buvo įkurdi nę. Kunigaikštis Kęstutis atvyko pagalbon, bet pamatęs, kad Gotesverderis jau užimtas ir žiauriai susidorota su įgula, pa traukė maršalkos pėdomis; pastarojo stovykla buvo taip stip riai pagal cirkumvalacijos taisykles dideliu atstumu įtvirtinta, kad visos pastangos išvyti priešą iš pilies pasirodė esančios be prasmės.
Kęstutis puolė Bajerburgą iš trijų pusių, sudegino priemiesčius ir įsakė užlyginti griovius.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 256
Kęstutis paskubėjo iš trijų pusių pulti Bajerburgą, sudegino priemiesčius ir įsakė skubiai užlyginti griovius. Kry žiuočiai, nors ir mažai turėjo saviškių, su nemažėjančia narsa gynėsi, net kai dalis pilies jau buvo sudegusi, dar penkias die nas laikėsi.