Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
12 teiginių11 įrašų14 ryšių
Šaltiniai ir citatos
Visi 12 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–12 iš 12 teiginių
Vytautas pranešė Kęstučiui, kad Bajerburgo pilyje netoli Veliuonos buvo susimetę kryžiuočiai.
PDF 31
Kada Vytautas, išvykęs į Panemunę žvalgybų, pranešė savo tėvui, kad Bajerburgo pilyje, netoli Veliuonos, yra susimetę kryžiuočiai, o Jogaila, sužinojęs apie tai iš Kęstučio, vis dėlto atsiuntė savo brolį Kaributą pagalbon.
Bajerburgas buvo pastatytas ant Nemuno kranto tarp Veliuonos ir Peštvės, prie Kvalkės upelės, Marienburgui apsaugoti.
PDF 243
Apsaugoti toli lietuvių teritorijoje pastatytam Marienburgui, ant Nemuno kranto tada buvo pastatytas Bajerburgas (tarp Veliuonos ir Peštvės, prie upelės Kvalkės). Savo vardą gavusi žymiam svečiui pagerbti, ilgam aprūpinta maistu ir stipria įgula, naujoji pilis turėjo tapti sostine Lietuvos, kurią svajota greit nukariauti.
1384 m. liepos 9 d. pradėjęs išdavystę, Vytautas sunaikino jam pavestą Naująjį Bajerburgą.
PDF 285
Nuo 1384.VII.9 d. vykdydamas savo plačiai išgarsintą «išdavystę» _(Verrat),_ Vytautas, vikriai užsimaskavęs, sudegino Nemuno Marienburgą ir sunaikino dar kitas dvi jam valdyti pavestas pilis (Jurgenburgą, Naująjį Bajerburgą = Neuhaus)^24.
Bajerburgas buvo pastatytas ant Nemuno kranto tarp Veliuonos ir Peštvės, prie Kvalkės upelės.
PDF 243
Apsaugoti toli lietuvių teritorijoje pastatytam Marienburgui, ant Nemuno kranto tada buvo pastatytas Bajerburgas (tarp Veliuonos ir Peštvės, prie upelės Kvalkės). Savo vardą gavusi žymiam svečiui pagerbti, ilgam aprūpinta maistu ir stipria įgula, naujoji pilis turėjo tapti sostine Lietuvos, kurią svajota greit nukariauti.
1384 m. liepos 9 d. Vytautas sudegino Nemuno Marienburgą ir sunaikino Naująjį Bajerburgą bei dar vieną jam pavestą pilį.
PDF 285
Nuo 1384.VII.9 d. vykdydamas savo plačiai išgarsintą «išdavystę» _(Verrat),_ Vytautas, vikriai užsimaskavęs, sudegino Nemuno Marienburgą ir sunaikino dar kitas dvi jam valdyti pavestas pilis (Jurgenburgą, Naująjį Bajerburgą = Neuhaus)^24.
XIV a. pradžioje kryžiuočiai, nepaėmę apgultos pilies, priešais ją pastatė Fridburgą ir Bajerburgą, nes žygyje dalyvavo Bavarijos kunigaikštis.
PDF 130
Kaip tik ten buvo minima Velionos šventykla. XIV amžiaus pradžioje kryžiuočiai buvo apgulę pilį, bet, negalėdami jos paimti, pasistatė priešais ją dvi pilis - Fridburgą ir Bajerburgą, kadangi Bavarijos kunigaikštis su savo kariuomene dalyvavo tame žygyje. 1329 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, puldamas vieną iš tų pilių, buvo nukautas kažkokiu šaunamuoju ginklu.
Visas Nemuno žemupys jau Vytenio laikais buvo kryžiuočių; o Gedimino laikais, pasistatę Bajerburgo ir Marijenburgo pilis, kryžiuočiai paslinko dar arčiau.
PDF 88
Vakaruose siena su kryžiuočiais jau buvo nusistojusi. Visas Nemuno žemupys jau Vytenio laikais buvo kryžiuočių; o Gedimino laikais, pasistatę Bajerburgo ir Marijenburgo pilis, kryžiuočiai paslinko dar arčiau. Aukščiau Dubysos žiočių, Lietuvos valstybei priklausė jau abi Nemuno pusės (dabartiniame Suvalkų krašte buvo didžiulė giria, ir ten nebuvo pasistatę pilių nei kryžiuočiai nei lietuviai).
Teodoro Narbuto pasakojime Henrikas Bavarietis pastatė naują pilį ir pavadino ją Bajerburgu; pilis stovėjo maždaug ketvirtį mylios nuo Veliuonos.
PDF 472
Tuo metu kunigaikštis Henrikas Bavarietis truputį žemiau pradėjo naują pilį, kurią baigęs statyti pavadino Bajerburgu; ji buvo tiktai per ketvirtį mylios nuo Veliuonos. Tą lietuvių tvirtovę tas pats kunigaikštis kažkaip užkariavo (istorija to nemini), atstatė ir pavadinęs Fridburgu perdavė kryžiuočiams
Teodoras Narbutas Bajerburgą apibūdina kaip pagrindinį postą, kuriame buvo 40 Ordino riterių, 100 rinktinių kareivių, 100 lankininkų ir sargyba iš Sambijos bei Natangijos karių.
PDF 472
Iš jų Bajerburgas buvo pagrindinis postas, turintis labai stiprią įgulą iš keturiasdešimties ordino riterių, šimto rinktinių kareivių, tiek pat lankininkų, ką jau kalbėti apie sargybą vitingų, atsiųstų Sambijos ir Natangijos kareivių.
Kariaunos susitelkė prie neseniai žemaičių sugriauto Bajerburgo, siekdamos apsupti didelę reikšmę įgavusią Veliuonos tvirtovę.
PDF 95-96
Kariaunos susitelkė netoliese neseniai žemaičių sugriauto morerentur manibus cum cingulis in ramos arborum se suspenderunt. Christianorum etiam electorum occisi sunt quinquaginta, vel circa (Tais pačiais metais, būtent XLVIII (1348. - T. N.), nuo sausio mėnesio Teutonų ordino magistras Svekas, su dvidešimt dviem tūkstančiais raitelių įžengęs į stabmeldžio Lietuvos karaliaus žemę, šešias savaites ją niokojo, kurį grįžtantį, pasukusį upės ledo link, pasivijo Lietuvos karalius, ketindamas, kai eis per ledą, paskandinti. O krikščionys, kurių dalis jau buvo ant ledo, apsigręžę nuo upės, pasuko į priešais plytėjusį lauką, beveik šešis tūkstančius jų, priverstų kautis, paskandino ir apie dvylika tūkstančių nukovė, nes persekiojo bėgančius į Lietuvos miškus. Be to, du norėję pabėgti karaliaus broliai įlipo į medžius, tačiau krikščionys norėjo juos nukirsti, todėl negalėjo išlipti ir, kad nebūtų nužudyti kryžiuočių rankomis, kardasaičiais pasikorė medžių šakose. Be to, tuokart žuvo ir maždaug penkiasdešimt geriausių krikščionių) *. 97 Bajerburgo, siekdamos apsupti Veliuoną,.tuo metu labai didelę reikšmę įgavusią tvirtovę, kuri galėjo būti laikoma atrama, padedanti užkariauti tolimesnius kraštus, nusidriekusius palei Nemuną
Grįždamas maršalka apsupo Bajerburgo tvirtovę, kurią lietuviai buvo atstatę ir vėl apgyvendinę savais žmonėmis.
PDF 189
Grįždamas atgalios maršalka apsupo Bajerburgo tvirtovę, kurią lietuviai atstatę, vėl savo žmonių ten buvo įkurdinę. Kunigaikštis Kęstutis atvyko pagalbon, bet pamatęs, kad Gotesverderis jau užimtas ir žiauriai susidorota su įgula, patraukė maršalkos pėdomis; pastarojo stovykla buvo taip stipriai pagal cirkumvalacijos taisykles dideliu atstumu įtvirtinta, kad visos pastangos išvyti priešą iš pilies pasirodė esančios beprasmės.
Kęstutis puolė Bajerburgą iš trijų pusių, sudegino priemiesčius ir įsakė užlyginti griovius.
PDF 256
Kęstutis paskubėjo iš trijų pusių pulti Bajerburgą, sudegino priemiesčius ir įsakė skubiai užlyginti griovius. Kryžiuočiai, nors ir mažai turėjo saviškių, su nemažėjančia narsa gynėsi, net kai dalis pilies jau buvo sudegusi, dar penkias dienas laikėsi.