Ažytėnai apibūdinami kaip menka vietelė, kurioje degtinės laikais netrūko muštynių ir girtavimo.
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 102 (PDF 100)
Juk Ažytėnai — menka vietelė, bet kai degtinė čia gyveno, matai, ko čia nebuvo: čia mušėsi, čia taikėsi, o taiką užgerdavo degtine, ir vėl mušėsi.