Ažytė apibūdinama kaip upelis, kuris pavasariais ir rudeniais patvinsta, o vasarą būna sausas.
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 15 (PDF 13)
Mūsų upelis Ažytė šią gadynę patvinsta pavasariais ir rudeniais, gi per vasarą esti sausas;