2003 m. Atėnuose Algirdas Brazauskas ir Antanas Valionis pasirašė Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartį.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 261-262
Atėnai: 2003 m. Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas ir \nužsienio reikalų ministras Antanas Valionis pasirašo stojimo į \nEuropos Sąjungą sutartį\n\nL I E T U V O S I S T O R I J A\n262\nLietuva, įstojusi į ES, gali Briuselyje reikšti savo poziciją įvairiais klau-\nsimais ir net paveikti ES sprendimus – ji turi savo komisarą, Europarla-\nmente – 12 europarlamentarų.
Narbutas lietuvių gėrimą ratu lygina su Antikos Circumpotatio, kurią, jo teigimu, Solonas bandė išnaikinti Atėnuose.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 387
Išmaldos dalytojui grįžus į namus, vaišinamasi ir geriama dvi-\n386\n\n## Puslapis 386\n\ngubai daugiau: vyrai ir moterys, drauge susėdę, geria ratu paei\nliui vienas į kito sveikatą. Tai visiškai primena Antikos žmonių\nCircumpotatio (gėrimą ratu), kurį su tokiomis pastangomis So-\nlonas bandė išnaikinti Atėnuose, o decemvirai - Romoje. Be\nšitų iškilmių, kiekviena šventė, išskyrus Rasos šventę, baigda\nvosi minėjimu mirusiųjų garbei: Lasickis iš savo žinių pateikia\napeigų mirusiųjų garbei, atliekamų po Ilgių šventės, aprašymą.
Ta čiau ši nesėkmė neišgąsdino vado; jis puldinėjo net Grai kiją, išgriovė Čižiką ir priėjo net iki Atėnų, galop tapo toks pavojingas, jog teko, su, juo sudaryti sąjungą ir nu sipirkti taiką, paaukojus kažkokį pajūrio kraštą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 301
Iš pra džių jų ginklai įvarė gerokai baimės, bet imperatoriaus sūnus Galėnas sulaikė puolimą ir sutriuškino herulus. Ta čiau ši nesėkmė neišgąsdino vado; jis puldinėjo net Grai kiją, išgriovė Čižiką ir priėjo net iki Atėnų, galop tapo toks pavojingas, jog teko, su, juo sudaryti sąjungą ir nu sipirkti taiką, paaukojus kažkokį pajūrio kraštą. Taip ta pęs imperijos piliečiu, Malabatas gavo teisę užimti joje aukščiausias pareigas, nes netrukus imperatorius suteikė jam Romos konsulo titulą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Įsitikinę, kad ateinantis gyvenimas bus atpildas ir bausmė, jie nepaprastai rūpindavosi būsimu vėlės likimu, todėl prieš mirtį reikalaudavo iš giminaičių, kad tie stropiai atliktų laido tuvių apeigas ir per žynius ieškotų priemonių laimingam am žinajam gyvenimui pasiekti. Mirštančiųjų reikalavimai būda vo šventi, nes priešingu atveju neišvengiamai grėsė dievų kerš tas, kurio Poklius tuomet nebūtų atsisakęs įvykdyti. Rankraš tinėje Lietuvos (Bychovco) kronikoje taip apie tai sakoma: y koli kotoroho kniazia Litovskoho abo pana sozženo tilo, tohdy pry nich kladyvali, nohty rysij, abo medvežyi, dla toho iž viru tuiu mili, iž sudny den mil byty, y tak snamenali sobi, ižby boh milpryty y sedity nahory vysokoy, y sudyty žywych y mertvych, na kotoruiuž horu tmdno budėt vzoyty, bez tych nohtey rysich, abo medvežych, y dla toho tyle nohty podle nich kladyvali, na koto- 22 Lucas David.