Santrauka
Seniau Rūdninkų girios išties buvo ne peržengiamos ir žmonių neištirtos, nes žemvaldžių miškuo se, nuo Rūdninkų link Ašmenos ir Lydos besidriekiančiuo se, kaip ir pas mane, Jašiūnuose, kur ne kur stūkso pilkapiai - nenuginčijami žmonių gyvenimo nuo.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Seniau Rūdninkų girios išties buvo ne peržengiamos ir žmonių neištirtos, nes žemvaldžių miškuo se, nuo Rūdninkų link Ašmenos ir Lydos besidriekiančiuo se, kaip ir pas mane, Jašiūnuose, kur ne kur stūkso pilkapiai - nenuginčijami žmonių gyvenimo nuo. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Seniau Rūdninkų girios išties buvo ne peržengiamos ir žmonių neištirtos, nes žemvaldžių miškuo se, nuo Rūdninkų link Ašmenos ir Lydos besidriekiančiuo se, kaip ir pas mane, Jašiūnuose, kur ne kur stūkso pilkapiai - nenuginčijami žmonių gyvenimo nuo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Pati vietovė, su pama pelkių ir raistų, netinkama gyventi, lėmė tai, kad žmo gaus ranka jos niekada nelietė iki pat mūsų laikų, kai, suma žėjus miškų, mediena tapo pagrindinis vidaus ir užsienio prekybos objektas. Seniau Rūdninkų girios išties buvo ne peržengiamos ir žmonių neištirtos, nes žemvaldžių miškuo se, nuo Rūdninkų link Ašmenos ir Lydos besidriekiančiuo se, kaip ir pas mane, Jašiūnuose, kur ne kur stūkso pilkapiai - nenuginčijami žmonių gyvenimo nuo tolimiausių amžių pėd sakai. O Rūdninkų miškuose nieko panašaus ir neįmanoma būtų surasti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |