Jis patsai, tolesniai pasakodamas apie įsigrūdimą žuvėdų į Žemaičių kraštą, kaip viršiaus minavojau, pasakoja, jog žuvėdai užėmę per kelias my lias nuo pajūrio Žemaičiuose pilį, Apuole vadina mą, liepė jos ūkinykams mokėti pusę svaro sidabro nuo kiekvienos.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 127
Jei perskleisim dar svetimus raštus, apie žemai čių žemę pasakojančius, tą patį tenai rasim, kaipo- gi Adomas, kanaunykfas] Bremeno, minavodamas Žemaičių pajūrius, pasakoja juos turinčius daug aukso. Jis patsai, tolesniai pasakodamas apie įsigrū- dimą žuvėdų į Žemaičių kraštą, kaip viršiaus mina- vojau, pasakoja, jog žuvėdai užėmę per kelias my lias nuo pajūrio Žemaičiuose pilį, Apuole vadina mą, liepė jos ūkinykams mokėti pusę svaro sidabro nuo kiekvienos galvos.* Pradėjus kariauti žemaičiams ir lietuviams su vokyčiais meldžionimis, lietuviai vadavo savo ka linius nuo vokyčių piningais, kaipogi metuose 1193 Talibaudą, karvedį lietuvių, prisuokė mokėti 25 se novės muštus, kuriuos į šios dienos muštus lykuo- jant, būtų 100 muštų buvę.